Vaikų pulmonologija ir alergologija

  Ketvirtinis žurnalas pediatrams, vaikų pulmonologams ir alergologams


    1999 m. spalis, II tomas, Nr.2-3 (pp. 411-516)

 

Informacija autoriams


 


Turinys:

 

Iveta Skurvydienė, Algirdas Utkus, Daiva Ambrasienė, Arūnas Valiulis. Lietuvos vaikų, sergančių cistine fibroze, charakteristika remiantis šiuoliakiniais klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais

Laimutė Vaidelienė, Jurgis Bojarskas, Jolanta Kudzytė. Vaikų alergijos ryšys su alergija šeimose

Kerstin Malmstrom, Guillermo Rodriguez-Gomez, Jeremias Guerra, Casar Villaran, Andres Pineiror, Lynn X.Wei, Beth C. Seidenberg, Thodore F.Reiss. Peroraliai vartojamas montelukastas, inhaliuojamasis bekometozas ir placebo lėtinei astmai gydyti

Aurelija Jučaitė, Rimants Stukas, Arūnas Valiulis, Nijolė Drazdienė. Hipoksijos ir polichlorintų bifenilų įtaka kūdikių neuromotorinei raidai

Valdonė Misevičienė, Jurgis Bojarskas, Vytis Verba. IgE tyrimų svarba švokščiantiems vaikams

Nijolė Drazdienė, Arūnas Valiulis, Saulius Ročka. Vystyklų dermatitas naudojant įprastas ir "Pampers Lotion" sauskelnes

Edvardas Danila. Retas lėtinės eozinofilinės pneumonijos atvejis

Danė Šlapkauskaitė, Rita Šopienė, Stasė Acienė, Vita Globytė, Violeta Klugienė. Vaikų tuberkuliozės infekcijos šaltiniai ir endemijos židiniai

Algimantas Vingras. Bronchinės astmos diagnostika ir diferencinė diagnostika

Mohamed Bartal, William Busse, Jean Bousquet, Edgardo Carrasco, Yu-Zhi Chen, Alexander Chuchalin. Globalinė astmos kontrolės iniciatyva


 

pp. 413-421

Lietuvos vaikų, sergančių cistine fibroze, charakteristika remaintis šiuolaikiniais klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais

 

Iveta Skurvydienė1, Algirdas Utkus2, Daiva Ambrasienė2, Arūnas Valiulis3

Tauragės apskrities ligoninė, Tauragė1, Vilniaus Universiteto ligoninės "Santariškių klinika", Žmogaus genetikos centras2, Vilniaus universiteto ligoninės Vaikų ligų klinika3, Vilnius

 

   Sergantiems cistine fibroze ligoniams būdingos labiau neigiamos potencialų skirtumo vertės negu sveikiems vaikms, sveikiems cistinės fibrozės geno mutacijų neišiotojams ir sergantiems plaučių ligomis, primenančiomis cistinę fibrozę. Pritaikę Alton ir jo bendradarbių patobulintą metodiką, išmatavome bazinį nosies potencialų skirtumą 50 Lietuvos vaikų, sergančių cistine fibroze, 51 vaikui, sergančiam bronchine astma ir obstrukciniais bronchitais, taip pat 51 sveikam mokyklinio amžiaus vaikui. Nosies potencialų skirtumo matavimo metodu lengviau atskirti sergnačiuosius cistine fibroze vaikus nuo sveikųjų. Sergančių bronchine astma nosies potencialų skirtumo vertės buvo mažiaus neigiamos (vidutinis didžiausias potencialų skirtumas - 14,6mV) už sergančiųjų obstrukciniais bronchitais (vidutinis didžiausias potencialų skirtumas - 17,5mV) ir už sergančiųjų cistine fibroze (vidutinis didžiausias potencialų skirtumas - 32,5mV, intervalas - 7,9-42mV).

TURINYS

pp. 422-429

Vaikų alergijos ryšys su alergija šeimose

 

Laimutė Vaidelienė, Jurgis Bojarskas, Jolanta Kudzytė

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas

 

   Vykdydami tarptautinę alergijos profilaktikos programą SPACE Kaune, nustatėme, kad alergiškose šiemose augantys vaikai patikimai dažniau serga alerginėmis ligomis. Šiose šeimose augantiems penkerių-septynerių su puse metų amžiaus vaikams nustatyta kokios nors alerginės ligos diagnozė (32,4 proc.): 12,4 proc. vaikų kažkada buvo diagnozuota bronchinė astma, 8,5 porc. vaikų - šienligė, 14,3 proc. vaikų - atopinis dermatitas. Tai maždaug penkis kartus dažniau negu populiacijoje. 22,4 proc. tirtų penkerių-septynerių su puse metų amžiaus vaikų paskutiniuosius 12 mėnesių jautė astmos simptomus, bet astmos diagnozė nustatyta tik 13,4 proc. vaikų. Tai patvirtina vaikų astmos hipodiagnostiką Lietuvoje. 19,9 proc. tirtų vaikų alergiški namų dulkių erkutėms, 32,7 proc. vaikų - kitiems inhaliaciniams alergenams. Tarp vyresnių vaikų inhaliaciniams alergenams specifiniai IgE antikūnai randami du kartus dažniau negu 20-48 mėnesių amžiaus vaikams. Tai rodo, kad alergijos profilaktika būtina ankstyvoje vaikystėje.

TURINYS

pp. 430-445

Peroraliai vartojamas montelukastas, inhaliuojamasis beklometazonas ir placebo lėtinei astma gydyti

 

Kerstin Malmstrom, Guillermo Rodriguez-Gomez, Jeremias Guerra, Cesar Villaran, Andres Pineiror, Lynn X.Wei, Beth C.Seidenberg, Theodore F.Reiss

 

   Tyrimo tikslas buvo palyginti montelukasto, vieną kartą per parą peroraliai vartojamo leukotrienų receptorių antagonisto, placebo ir inhaliuojamo beklometazono klinikinę naudą. 36 centruose visame pasaulyje buvo atlikta randomizuota, dvigubvai akla, placebo kontroliuojama, paraleninių grupių 12 savaičių studija. Buvo ištiri 895 lėtine astma sergantys 15-85 metų pacientai, kurių FEV1 buvo 50-85 proc. numatomo rodiklio.

   Gydymo skirta montelukasto 10 mg per parą prieš miegą arba inhaliuojamojo keklometazono - po 200µg du kartus per parą, skiriamo su speiseriu arba placebo.

   Per 12 gydymo savaičių FEV1, palyginus su pradiniu, pakilo 13,1 proc., pavartojus beklometazoną, 7,4 porc. - pavartojus montelukastą ir 0,7 proc. - pavartojus placebo (p<0,001 kiekvienam aktyviam gydymui, palyginus sųu placebo; p<0,01 beklometazonui, palyginus su montelukastu). Dieninių simptomų skalė, palyginus su pradine, vidutiniškai pakito: -0,62 vartojant beklometazoną, -0,41 - montelukastą ir -0,17 - placebo (p<0,001 kiekvienam aktyviam gydymui, palyginus su placebo; p<0,01 beklometazonui, palyginus su montelukastu). Vartojant kiekvieną minėtąjį vaistą, pagerėjo iškvėpimo pikas, sergančiųjų astma gyvenimo kokybė, sumažėjo naktinių prabudimų ir astmos priepuolių, padaugėjo dienų, kai astma kontroliujoma, ir sumažėjo astmos paūmėjimo dienų (p<0,001 kiekivenam aktyviam gydymui, palyginus su placebo kiekvienam galutiniam tikslui; p<0,01 beklometazonui, palyginus su montelukastu kiekvienam galutiniam tikslui). Beklometazonas buvo kliniškai naudingesnis už montelukastą, bet pastarasis pradėdavo veikti greičiau, taip pat greičiau pasireikšdavo pradinis efektas. Vartojant abu vaistus, panašiai sumažėjo periferinio kraujo eozinofilų skaičius (p<0,05 kiekvienam vaistui, palyginus su placebo). Per 12 gydymo savaičių abu vaistai buvo toleruojami panašiai kaip placebo.

   Pagrindinis beklometazono poveikis buvo ryškesnis už montelukasto, bet abu vaistai buvo kliniškai naudingi lėtine astma sergantiems pacientams. Šis poveikis nustatytas vartojant beklometazoną ir montelukastą kaip kontrolinius vaistus lėtinei astmai gydyti.

TURINYS

pp. 446-457

Hipoksijos ir polichlorintų bifenilų įtaka kūdikių neuromotorinei raidai

 

Aurelija Jučaitė1, Rimantas Stukas2, Arūnas Valiulis3, Nijolė Drazdienė4

Vilniaus universiteto Pediatrijos centras1, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Higienos katedra2, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika3, Vilniaus universiteto Moterų klinika4, Vilnius

 

   Naujagimių encefalopatijos mechanizmai dar gerai nežinomi. Tyrinėjant pažeistas naujagimio galvos smegenis, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos užterštumo ir tradicinių perinatalinės rizikos veiksnių (hipoksijos, infekcijos) tarpusavio sąveikai. Toksiškiausi gamtai yra žmogaus sukurti pramoniniai chloro organiniai junginiai. Ištyrėme polichlorintų bifenilų (PCB) poveikį naujagimių ir kūdikių centrinei nervų sistemai ir PCB ir perinatalinės hipoksijos tarpusavio sąveiką. Tirdami naujagimio galvos smegenis utralgarsu, nustatėme priklausomybę tarp PCB koncentracijos virkštelės kraujyje ir smegenų parenchimos hipoksinių pokyčių. Šių vaikų atokūs neuromotorinės raidos rezultatai buvo statistiškai patikimai prastesni už tų, kuriems gimus virkštelės kraujyje PCB koncentracijos buvo mažos. Daugiamatės regresinės analizės būdu nustatėme, kad PCB poveikis naujagimio nervų sistemai ir kūdikio neuromotorinei raidai buvo statistiškai svabus tai grupei vaikų, kurių  padidėjusi smegenų hipoksija, t.y. ischemijos rizika. Tuo tarpu dėl padidėjusios intrauterininės infekcijos rizikos nepadidėjo toksinis PCB poveikis naujagimio centrinei nervų sistemai.

TURINYS

pp. 458-463

IgE tyrimų svarba švokščiantiems vaikams

 

Valdonė Misevičienė, Jurgis Bojarskas, Vytis Verba

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas

 

   Bronchinės astmos simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Dažniausia bronchų obstrukcijos priežastis šiame amžiuje yra ūmios virusinės respiracinės infekcijos, bet yra duomenų, kad pasikartojantiems ir atkakliems obstrukcijos epizodams daugiausia įtakos turi genetiniai veiksniai ir įsijautrinimas aplinkos alergenams. Įvertinant IgE svarbą alerginių ligų patogenezėje, manoma, kad nustatytas bendrojo ir specifinių IgE kiekis kraujo serume greta anamnezės ir kitų tyrimų galėtų būti vertingas markeris diagnozuojant ir prognozuojant bronchinę astmą vaiktystėje. Šie tyrimai atliekami vaikams iki trejų metų amžiaus, kurie gydosi mūsų klinikoje dėl pasikartojančios bronchų obstrukcijos. Pateikiama duomenų apie šių vaikų įsijautrinimą maisto ir aplinkos alergenams.

TURINYS

pp. 464-473

Vystyklų dermatitas naudojant įprastas ir "Pampers Lotion" sauskelnes

 

Nijolė Drazdienė1, Arūnas Valiulis2, Saulius Ročka2

Vilniaus universitetinės ligoninės Moterų klinika1, Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika2, Vilnius

 

   Vystyklų dermatito terminu apibūdinamas daugelis uždegiminių reakcijų tose odos vietose, kurias dengia vystyklai. Šiai ligai prasidėti turi įtakos paveldimos vaiko odos savybės, taip pat kontakto su šlapimu ir išmatomis trukmė. Nuo šlapimo ir išmatų keičiasi odos pH, su išmatomis patenkantys fermentai, žarnyno mikroflora pažeidžia odos vientisumą. Dažnai vystyklų dermatitas siejamas su antrine Candida albicans infekcija. Vilniaus universitetinės ligoninės Moterų klinikoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas ištirti, ar labai paplitęs vystyklų dermatitas tarp naujagimių, nustatyti jo priklausomybę nuo vaiko odos priežiūrai naudojamų sauskelnių rūšies. Naujagimių skyriuje buvo stebimi 442 vaikai. Jų priežiūrai naudotos "Pampers" ir "Pampers Lotion" sauskelnės. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad, naudojant "Pampers Lotion" sauskelnes, rečiau drėksta išorinis vystyklas, naujagimio oda po sauskelnėmis dažniau būna sausa, rečiau sudrėkstas ir parausta. Sauskelnės, kurių vidinis sluoksnis padengtas specialiu losjonu su vazelinu, stearino alkoholiu ir alijošiaus ekstraktu, geriau negu įprastos sauskelnės apsaugo vaiką nuo vystyklų dermatito.

TURINYS

pp. 474-478

Retas lėtinės eozinofilinės pneumonijos atvejis

 

Edvardas Danila

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

Pulmonologijos ir alergologijos klinika, Vilnius

 

   Straipsnyje pateikiama 16 metų amžiaus jaunuolio, sirgusio lėtine recidyvuojančia eozinofiline pneumonija, ligos istorija. Ligonis sirgo 10 mėnesių. Rentgenologinio plaučių tyrimo metu nustatyta infiltraciniai pokyčiai. Atliekant bronchoskopiją, rasti daugybiniai epitelio-fibrino kamščiai bronchuose. Aptariamos eozinofilinės pneumonijos priežastys, klinika, tyrimo metodai, diferencinė diagnostika.

TURINYS

pp. 479-482

Vaikų tuberkuliozės infekcijos šaltiniai ir endemijos židiniai

 

Danė Šlapkauskaitė1, Rita Šopienė2, Stasė Acienė2, Vita Globytė2, Violeta Klugienė3

Šiaulių universiteto Medicinos pagrindų katedra1, Šiaulių miesto Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė2, Radviliškio ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų poskyris3

 

   Sergamumas tuberkulioze yra nepakankamas rodiklis tuberkuliozės epidemiloginiam pavojingumui nustatyti. Šiame darbe palyginame Šiaulių apskrityje endemijos ir židinių kiekybinį ir kokybinį skirtumą dvidešimties metų laikotarpiu. Nustatėme, kiek dažnai ir kas iš artimųjų dažniausiai esti vaikų tuberkuliozės infekcijos šaltinis.

   Per 20 metų Radviliškio rajone TB endemijos židinių sumažėjo 2,5 karto, sumažėjo jų epidemiologinė reikšmė. Šiaulių apskrityje, kai TB sirgo vaikai, užsikrėtimo šaltinis rastas 41 proc. susirgusių. Dažniausiai vaikus užkrėtė tuberkulioze sergantis tėvas ir kiti sergantys vyrai.

TURINYS

pp. 483-492

Bronchinės astmos diagnostika ir diferencinė diagnostika

 

Algimantas Vingras

Vilniaus universiteto Šeimos gydytojo centras, Vilnius

 

   Šiuo metu astma suvokiama kaip sindromas, kuriam būdingi respiraciniai simptomai, kvėpavimo takų susiaurėjimas ir jų uždegimas.

   Astmos diagnozė ankstyvoje vaikystėje įtariama tuomet, kai aptinkami trys pavieniai naktinio kosulio epizodai, sutrikdantys miegą ir trunkantys tris naktis iš eilės, ir (arba) trys pavieniai švokštimo epizodai, kai kitos pirežastys (ligos) atmestos. Jos simptomų išreikštumas ir skaičius priklauso nuo paros laiko ir ligos periodo (remisijos ar paūmėjimo). Yra vaikų, kurių svarbiausias astmos simptomas - naktį prasidedantis sausas kosulys.

   Švokštimas (sunkus, švilpiantis kvėpavimas, angl. Weezing) yra apatinių kvėpavimo takų obstrukcijos požymis. Susirgus ūmia kvėpavimo takų liga, švokščia 30 proc. vaikų iki dvejų metų amžiaus.

   Kvėpavimo takų obstrukcijos požymių išreikštumas priklauso nuo ligonio amžiaus ir ligos, sukėlusios obstrukciją. Mažiems vaikams obstrukcija atsiranda dažniau ir greičiau. Dalis jos priežasčių yra įgimtos ligos.

   Bronchinės astmos diagnozė patvirtinama tuomet, kai ekskliuduojamos kitos švokštimo priežastys. Ji skiriama nuo apatinių kvėpavimo takų šių ūmių ligų: obstrukcinio bronchito, bronchiolito, svetimkūnio aspiracijos į bronchą. Ankstyvoje vaikystėje ji taip pat skiriama nuo stafilokokinės, pneumokokinės ir pneumocistinės pneumonijos. Kartais ligos pradžioje, ypač ankstyvoje vaikystėje, ligą tenka skirti nuo cistinės fibrozės.

TURINYS



 

English version

 

 

Atgal

 

 

Žurnalas

 

 

Dokumentai

 

Archyvas

 

Nuorodos

 

 

 

 

Paieška internete:

search.lt

 

Webmaster     

Copyright © 2000 Lithuanian Paediatric Respiratory Society