Vaikų pulmonologija ir alergologija

  Ketvirtinis žurnalas pediatrams, vaikų pulmonologams ir alergologams


         2000 m. kovas, III tomas, Nr.2 (pp. 790-964)

Informacija autoriams


 


Turinys:

Vytautas Usonis, Bronius Morkūnas, Nerija Kuprevičienė, Dalia Rokaitė, Vytautas Bakasėnas. Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa ir jos vykdymas

Giedra Levienienė, Jolanta Kudzytė, Apolinaras Zoborskis, Rūta Liesienė. Kūdikių žindymo skatinimo programos rezultatai

Arūnas Valiulis, Iveta Skurvydienė, Violeta Radžiūnienė, Miglė Klimantavičienė, Jurga Reimerienė. Ankstyva bronchų astmos prevencijos programa (ETAC studija)

Linas Šumskas. Moksleiviu elgesiniai sveikatos veiksniai ir jų ryšys su šeimų socialine ekonomine padėtimi

Apolinaras Zaborskis, Joana Makari. Mokyklos ir šeimos aplinkos ryšys su moksleivių sveikata

Petras Kaltenis. Vaikų šlapimo organų infekcijos pirminė ir antrinė profilaktika

Birutė Skerlienė. Reye sindromą imituojantys paveldimi riebalų rūgščių oksidacijos defektai

Jovilė Vingraitė. Geležies stokos mažakraujystės profilaktika kūdikiams ir mažiems vaikams

Elena Sučilienė, Danutė Jadzevičienė, Arūnas Valiulis. BCG: istorija, dabartis ir perspektyvos

Aldona Rainytė. Imunostimuliatoriai pediatrijoje

S.Milčiuvienė, V.Vaitkevičienė, E.Slabšinskienė. Ankstyvas vaikų dantų ėduonis

Miglė Klimantavičienė, Jonas Sadauskas, Arūnas Valiulis. Anticholinerginių broncholitikų naudojimas vaikams

Dirutė Čijunskienė. Saugi vaiko aplinka

Ramunė Mykolaitienė, Aldona Rainytė, Petras Stakėnas. Bendruomenėje įgytos vaikų mikoplaziminės pneumonijos gydymas geriamu klaritromicinu

Vaidotas Urbonas. Racionali vaikų mityba

Kamelija Kadziauskienė, Roma Bartkevičiūtė, Algimantas Vingras, Rimas Stukas. Sveikiems kūdikiams ir vaikams rekomenduojamos paros enerigijos ir maisto medžiagų normos

Jolanta Kudzytė, Ilona Gluosnienė, Jurgis Bojarskas. Nepageidaujamos reakcijos į maistą

Rūta Ušinskienė Genetinių ligų profilaktika

Lietuvos pediatrų draugijos metinės konferencijos "Profilaktinė peditrija" tezės

Alerginio rinito diagnostika ir gydymas. Metodinės rekomendacijos

Gydytojas vaikų pulmonologas: teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė


 

pp. 792-802

Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa ir jos vykdymas

 

Vytautas Usonis1, Bronius Morkūnas2, Nerija Kuprevičienė2, Dalia Rokaitė2, Vytautas Bakasėnas2

Vilniaus universiteto Pediatrijos centras1,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras2

 

   Plataus masto imunoprofilaktikos programos yra viena iš svarbiausių užkrečiamųjų ligų kontrolės visuomenėje priemonių. Pirmoji "Lietuvos Respublikos nacionalinė imunoprofilaktikos programa" buvo parengta 1992 metais, vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Šiuo metu patvirtinta nauja programos redakcija 1998-2005 metams. Pateikti šios programos pagrindai, išvardintos institucijos, padedančios ją įgyvendinti. Lietuvoje pasiekti aukšti skiepijimo pagrindinėmis PSO rekomenduojamomis vakcinomis rodikliai. 1999 metais skiepijimo apimtys buvusios: tuberkuliozės vakcina (BCG) - 99,3 proc., hepatito-B - 95,6 proc., difterijos ir stabligės - 93,1 proc., kokliušo - 96,9 proc., raudonukės - 96,8 proc. Taigi skiepais valdomų ligų kontrolė buvo efektyvi, bet Lietuvoje vis dar yra didelis sergamumas tuberkulioze, epideminiu parotitu, raudonuke. Plėtojant minėtąją programą, numatoma pradėti hepatito-B vakcina skiepyti paauglius, o po to visuotinai skiepyti vaikus Hemofilus influenzae-B vakcina.

TURINYS

pp. 803-808

Kūdikių žindymo skatinimo programa ir jos vykdymo rezultatai

 

Giedra Levinienė1, Jolanta Kudzytė1, Apolinaras Zaborskis2, Rūta Liesienė2

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika1, Biomedicininių tyrimų instituto, Socialinės pediatrijos laboratorija2, Kaunas

 

   Norint įvertinti žindymo skatinimo programos vykdymo eigą, žindymo paplitimą, trukmę ir jų dinamiką, prieš diegiant ją - 1994 metais ir po penkerių metų - 1999 metais buvo apklausta nemažai motinų. Per penkerius šios programos metus pagausėjo kūdikius žindančių motinų ir pailgėjo žindymo trukmė. Du kartus padidėjo iki šešių mėnesių amžiaus krūtimi žindomų kūdikių skaičius (nuo 14,2 iki 30,0 proc.). Krūtimi žindomų iki 12 mėnesių amžiaus ir ilgiau kūdikių skaičius padidėjo 17 proc. Akušeriniuose stacionaruose pagerėjo sąlygos žindymui skatinti ir įtvirtinti: dauguma kūdikių (78,3 proc.) buvo pridedami prie krūties primosiomis valandomis po gimdymo, beveik visi kūdikiai (93,2 proc.) buvo kartu su motina. Motinos geriau supažindinamos su kūdikio žindymu. 1999 metais mažiau apklaustųjų motinų, negu 1994 metais, neigiamai įvertino medikų suteiktas žinias apie kūdikio amitinimą, bet tik 25,1 proc. motinų svarbiausių žinių apie žindymą šaltiniu nurodė medikus.

TURINYS

 pp. 809-819

Ankstyva bronchų astmos prevencijos programa

 

Arūnas Valiulis, Iveta Skurvydienė, Violeta Radžiūnienė,

Miglė Klimantavičienė, Jurga Reimerienė

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius

 

   Dvylikoje Europos šalių ir Kanadoje baigta trejų metų klinikinė studija, kurios tikslas - įvertinti ankstyvą ir ilgalaikį atopiško vaiko gydymą antrosios kartos antihistamininiu vaistu cetirizinu - ETAC (angl. Early Treatment of the Atopic Child). Yra žinoma, kad atopiniu dermatitu sergančių kūdikių yra didesnė rizika susirgti bronchine astma. Šios studijos tikslas - nustatyti, ar galima atopiniu dermatitu sergančius kūdikius apsaugoti nuo bronchinės astmos, paskyrus ilgalaikį nepertraukiamą gydymą cetirizu. ETAC studijoje dalyvavo 817 vaikų nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus. Visi vaikai sirgo atopiniu dermatitu. Be to, kiekvieno iš jų buvo nepalanki genetinė anamnezė (bent vienas iš pirmos kartos giminaičių sirgo alergine liga) ir padidėjęs bendras IgE, taip pat specifinių IgE kiekis. Kūdikiai, jau turintys klinikinių bronchų astmos požymių, tyrime nedalyvavo. Studijos rezultati parodė, jog reliatyvi bronchinės astmos rizika buvo didesnė kūdikiams (RR=1,4-1,7), kurių padidėjęs bendras IgE (>30 kU/l) ir specifiniai IgE žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms ir katėms (>0,35 kUA/l). Buvo įrodyta, kad mažų vaikų sensibilizacija žiedadulkėms yra taip pat svarbi bronchų astmai prasidėti kaip ir sensibilizacija namų dulkių erkutėms ir katėms. Sensibilizacija kiaušinio baltymui ir karvės pienui yra ne tiek svarbi, kaip buvo manyta iki šiol. Palyginus gydymo rezultatus su placebo, nuo cetirizino smarkiai sumažėjo bronchų astma tarp vaikų, sensibilizuotų žiedadulkėms (RR=0,5) ir namų dulkių erkutėms (RR=0,6). Šiose pacientų grupėse vienas iš dviejų vaikų išvengė bronchų astmos. ETAC studija patvirtino, kad cetirizinas buvo toks pat saugus kaip ir placebo, paskyrus jį ilgą laiką kūdikiams ir mažiems vaikams.

TURINYS

pp. 820-828

Moksleivių elgesiniai sveikatos veiksniai ir jų ryšys su šeimų socialine ekonomine padėtimi

 

Linas Šumskas

Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Kaunas

 

   Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatos socialiniams ekonominiams skirtumams tyrinėti iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio. Mūsų uždavinys - išsiaiškinti Lietuvos moksleivių šeimų socialinę bei ekonominę padėtį ir jos įtaką elgesiniams lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniams - rūkymui, nepakankamam fiziniam aktyvumui, alkoholio vartojimui, taip pat nustatyti, kokie šio sveikatos veiksnių pokyčiai įvyko 1994-1998 metais. Straipsnyje analizuojami kai kurie PSO koordinuojamos tarptautinės HBSC (Health Behaviour in School-ages Children) studijos rezultatai. Vienmomentiniai 11, 13 ir 15 metų Lietuvos moksleivių anketiniai gyvensenos ir sveikatos tyrimai buvo atlikti pagal tarptautinės programos protokolą. 1994-1998 metais ištirtos dvi reprezentatyvios Lietuvos moksleivių imtys - atitinkamai 5428 ir 4513 respondentų. Moksleiviai klasėje pildė anonimines anketas, kuriose buvo pateikti klausimai apie jų gyvenseną ir sveikatą, šeimos socialinę ekonominę padėtį. Nustatėme, kad rūkančių moksleivių procentas per ketverius metus labai padidėjo ir tarp berniukų (nuo 11,3 iki 19,8 proc.), ir tarp mergaičių (nuo 3,6 iki 8,5 proc.). Alkoholio vartotojų procentas mažai pakito (nuo 9,4 iki 10,0 proc. tarp berniukų ir nuo 4,2 iki 5,2 proc. tarp mergaičių). Nepkankamo fizinio aktyvumo dažnis tarp mergaičių sumažėjo nuo 42,1 iki 37,8 proc., o tarp berniukų beveik nepakito. Pagerėjo savo pačių sveikatos vertinimas. Buvo nustatyti šie sveikatos rodiklių skirtumai turtingose ir neturtingose šeimose: rūkymo ir alkoholio vartojimo rizika buvo didesnė (skaičiuotas galimybių santykis) turtingesnėse šeimose, o nepakankamo fizinio aktyvumo rizika - neturtingose šeimose. Rengiant ir vykdant ligų profilaktikos ir sveikatos ugdymo programas mokyklose ir šeimose, reikia atsižvelgti į elgesnių sveikatos veiksnių pokyčius bei socialinius ir ekonominius sveikatos veiksnius.

TURINYS

pp. 829-838

Mokyklos ir šeimos aplinkos ryšys su moksleivių sveikata

 

Apolinaras Zaborskis, Joana Makari

Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Kaunas

 

   Tyrimo tikslas - nustatyti mokyklos ir šeimos įtaką moksleivių sveikatai. Jis atliktas 1998 metais pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos paruoštą anketą "Moksleivių sveikata ir gyvensena". Iš viso apklausta 4513 moksleivių, kurių amžius 11, 13 ir 15 metų. Nustatyta, kad mergaičių savijauta mokykloje buvo geresnė, negu berniukų, bet jos dažniau, negu berniukai, teigė, kad jaučiasi nelabai sveikos ir laimingos. Moksleivių savijauta mokykloje teigiamai koreliavo su jų mokymosi pasiekimais, savo sveikatos ir laimingumo vertinimu. Tėvų pagalba vaikui ir domėjimasis jo mokykliniu gyvenimu teigiamai koreliavo su vaiko savijauta. Tačiau dideli tėvų reikalavimai vaikui turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos ir laimingumo savivertei.

TURINYS

pp. 839-844

Vaikų šlapimo organų infekcijos pirminė ir antrinė profilaktika

 

Petras Kaltenis

Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius

 

   Straipsnyje pateikiama literatūros apžvalga ir savų duomenų apie vaikų sergamumą šlapimo organų infekcija (ŠOI), jos etiologiją, dažniausius veiksnius, sudarančius sąlygas susirgti ir ligai kartotis. Nuo šiuo veiksnių priklauso pirminės ir antrinės profilaktikos priemonės. Iš pirminės profilaktikos priemonių minėtinos natūralus kūdikio maitnimas, asmens higiena ir žarnyno funkcijos reguliavimas. pagrindinė antrinės profilaktikos priemonė - ilgas antirecidyvinis gydymas mažomis antimikrobinių vaistų dozėmis. Iš jų dažniausiai vartojami nitrofuranai ir trimetoprimas arba jo derinys su sulfametoksazoliu. Kuriami ir vakcininiai preparatai, bet jie kol kas nepakankamai veiksmingi.

TURINYS

pp. 845-855

Reye sindromą imituojantys paveldimi riebalų rūgščių oksidacijos defektai

 

Birutė Skerlienė

Vilniaus Universiteto Pediatrijos centras, Vilnius

 

   Straipsnyje pateikiama nauja paveldimų metabolinių ligų grupė - reibalų rūgščių oksidacijos defektai, kuriems būdingas interkurentinių infekcijų ir badavimo (ilgų pertraukų tarp valgymų) sukeltos metabolinės krizės su Reye sindromą imituojančiais klinikiniais ir laboratoriniais požymiais: mieguistumas, koma, hepatomegalija, padidėjęs transaminazių aktyvumas, hipoglikemija, hiperamonemija, vidaus organų riebalinė infiltracija. Dėl šių defektų esti didelis sergamumas ir mirtingumas, todėl labai svarbu juos anksti diagnozuoti. Pirmieji kraujo ir šlapimo mėginiai, paimti intensyvios terapijos skyriuje dar prieš gydymą gliukoze ir parodę hipoketoninę hipoglikemiją, turi būti išsaugoti organinių rūgščių ir karnitinio tyrimui. Ūmių arba lėtinių miopatijų ir kardiomiopatijų atvejais tap pat būtinas karnitinio tyrimas. Teisinga diagnozė padėtų anksti pradėti gydymą ir būtų galima išvengti recidyvų. Lietuvoje nesenai diagnozuoti pirmieji šių ligų atvejai.

TURINYS

pp. 856-863

Mažakraujystės dėl geležies stokos profilaktika kūdikiams ir mažiems vaikams

 

Jovilė Vingraitė

Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius

 

   Straipsnyje aiškinama, jog labai svarbu apsaugoti kūdikius ir mažus vaikus nuo mažakraujystės, atsirandančios dėl geležies stokos, nes, esant mažakraujystei organizme atsiranda pokyčių, taip pat esti ilgalaikės jos pasekmės. Svarbiausi neigiami pokyčiai kūdikiamas ir mažiems vaikams - tai sulėtėjęs augimas ir sulėtėjusi psichomotorinė raida, susilpnėjęs ląstelinis imunitetas. Mažakraujystės dėl geležies stokos profilaktikos principai yra šie: reikia užtikrinti pakankamas naujagimiui geležies atsargas (motinos mažakraujystės, neišnešiotumo profilaktika); skatinti motinas žindyti; laiku pradėti maitinti papildomu maistu (maždaug 6 mėnesių amžiaus); pirmenybę teikti maistui, kuriame yra geležies rezorbciją skatinančių medžiagų (mėsos faktoriaus, vitamino C ir kitų rūgščių); riboti maisto produktus, kuriuose yra daug geležies rezorbiciją slopinančių medžiagų (fitinų, polifenolų, oksalo rūgšies ir kt.); neduoti karvės pieno pirmaisiais gyvenimo metais, vėliau jo kiekį apriboti iki 500 ml per parą; maiste turi netrūkti vitamino A. Be to, strapsnyje aptarta neigiamas geležies pertekliaus poveikis, mažakraujystės dėl geležies stokos diagnostikos kriterijai kūdikiams ir mažiems vaikams.

TURINYS

pp. 864-867

BCG: istorija, dabartis ir perspektyvos

 

Elena Sučilienė1, Danutė Jadzevičienė2, Arūnas Valiulis2

Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė1,

Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika2, Vilnius

 

   Sergamumas tuberkulioze yra problema besivystančiose ir pramoninėse šalyse. Vienintelė preištuberkuliozinė vakcina, BCG, nuo 1921 metų iki šiol tebenaudojama apsaugai nuo tuberkuliozės. Įdomi ir pamokanti šios vakcinos, pavadintos jos kūrėjų prancūzų mokslininkų Albert Calmette ir Camille Guerin vardu, istorija. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą šios vakcinos efektyvumą. Labiausiai ji apsaugo vaikus nuo miliarinės plaučių tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Lietuvoje šiuo metu BCG vakcinuojami naujagimiai ir revakcinuojami 6-7 metų vaikai. Plintant ŽIV ir vaistams atspariai tuberkuliozei, reikalingos naujų prieštuberkuliozinių vakcinų paieškos. Pastaruoju metu esama hipotezių, kad BCG apsaugo ir nuo kitų infekcijų, alergijų, ji sėkmingai gali būti naudojama navikinėms ligoms gydyti.

TURINYS

pp. 868-873

Imunostimuliatoriai pediatrijoje

 

Aldona Rainytė

Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius

 

   Straipsnyje pateikiami istoriniai duomenys apie vartotus senovės medicinoje gamtinius imunostimuliatorius ir šiuolaikinių imunostimuliatorių sukūrimą. Trumpai apibūdinamos Lietuvoje vartojamų imunostimuliatorių grupės, pagrindinių preparatų veikmo mechanizmai, vartojimo indikacijos ir trukmė.

TURINYS

pp. 874-878

Ankstyvas vaikų dantų ėduonis

 

Simona Milčiuvienė, Vilija Vaitkevičienė, Eglė Slabšinskienė

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas

 

   Ištyrus 260 trejų metų amžiaus vaikų burnos būklę Kaune ir Šiauliuose, nustatyta, kad dantų ėduonis Kaune paplitęs tarp 42,3 proc. vaikų, o intensyvumas kpi-d sudaro 1,67±0,22, o Šiauliuose - tarp 29,6 proc. vaikų (p<0,02). Paviršių indeksas kpi-p atitinkamai Kaune 2,14±0,4, o tarp Šiaulių trimečių vaikų - 0,82±0,11. Burnos higienos būklė geresnė Šiauliuose. Kauno vaikų PLI (burnos higieninis indeksas) buvo 1,84±0,32, o Šiaulių vaikų - 1,23±0,32. Vaikų "buteliuko" ėduonis nustatytas 6 proc. apžiūrėtų vaikų.

TURINYS

pp. 879-885

Anticholinerginių broncholitikų vartojimas vaikams

 

Miglė Klimantavičienė, Jonas Sadauskas, Arūnas Valiulis

Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius

 

   Ipratropiumo bromidas - vienas svarbiausių vaistų, skirtų suaugusiųjų lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti. Šis preparatas sėkmingai vartojamas jau daugelį metų ir vaikams. Ipratropiumo bromidas - ketvirtinio amonio anticholinerginis broncholitikas, mažiausiai absorbuojamas per kraujo-kvėpavimo takų barjerą. Dėl to ipratropiumo bromidas gerai toleruojamas ir beveik nesukelia atropinui būdingų šalutinių reiškinių - burnos džiuvimo, bronchų sekrecijos slopinimo. Varojant kartu su ß2 - adrenoreceptorių agonistais, ipratropiumo bromidas užtikrina geresnę bronchodilataciją, negu vartojamas atskirai. Keletas studijų įrodė, kad jis yra efektyvus kūdikių bronchopulmoninei displazijai ir periodiniam kūdikių švokštimui gydyti. Jeigu bronchinė astma sukelta fizinio krūvio, tai ipratropiumo bromidas apsaugo nuo priepuolio arba sumažina švokšitmą po krūvio. Derinyje su ß2 - adrenomimetikais ipratropiumo bromidu gali būti sėkmingai gydoma tiek stabili, tiek ūmi vyresnių vaikų astma.

TURINYS

pp. 886-891

Saugi vaiko aplinka

 

Birutė Čijunskienė

Klaipėdos miesto Pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėda

 

   Darbo tikslas - nustatyti pagrindines kūdikių ir vaikų iki 16 metų amžiaus mirčių dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų priežastis ir pasiūlyti prevencines priemones, kad būtų sukurta saugi vaiko aplinka Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Retrospektyviai buvo išanalizuoti 207 mirties dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų 1994-1998 metais ir 1999 metais tyrimo aktai. Nustatyta, kad pagrindinės mirčių priežastys buvo skendimas (38 proc.) ir autotraumos (24 proc.). Daugiau kaip 50 proc. vaikų žuvo gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Žuvo 136 berniukai (66 proc.) ir 71 mergaitė (34 proc.). 35 proc. traumų ir nelaimingų atsitikimų įvyko gamtoje, 20 proc. - gatvėje, 20 proc. - namuose, 9 proc. - kieme, 16 proc. - kitur.

TURINYS

pp. 892-897

Bendruomenėje įgytos vaikų mikoplazminės pneumonijos gydymas geriamu klaritromicinu

 

Ramunė Mykolaitienė1, Aldona Rainytė1, Petas Stakėnas2

Vilniaus universitetinės ligoninės Pediatrijos centras1,

Biotechnologijos institutas2, Vilnius

 

   Straipsnyje supažindinama su vaikų, sergančių mikoplazmine pneumonija gydymo klaritromicinu rezultatais. Mikoplazminė pneumonija rentgenologiškai ir laboratoriškai diagnozuota 26 vaikams. Ligoniai gydyti septynias dienas geriamu klaritromicinu po 15 mg/kg per parą, padalijus dozę į dvi dalis. Vaikų mikoplazminės pneumonijos gydymas klaritromicinu buvo efektyvus 96 proc. atvejų. Lengvi šalutiniai reiškiniai buvo 8 proc. ligonių. Tyrimo rezultatai rodo, kad klaritromicinas efektyvus Mycoplasma pneumoniae sukeltam plaučių uždegimui gydyti ir yra gerai toleruojamas.

TURINYS

pp. 898-903

Racionali vaikų mityba

 

Vaidotas Urbonas

Vilniaus universitetinės ligoninės Pediatrijos centras, Vilnius

 

   Ligų profilaktika prasideda žmogui dar negimus. Vaikui apsisaugoti nuo ligų labai svarbu mityba. Tačiau ji namažiau svarbi, kad žmogus būtų sveikas ir ilgai gyventų. Šiame straipsnyje apžvelgiami kai kurie mitybos veiksniai, turintys įtakos žmogui susirgti lėtinėmis ligomis.

TURINYS

pp. 904-908

Sveikiems kūdikiams ir vaikams rekomenduojamos paros energijos ir maisto medžiagų normos

 

Kamelija Kadziauskienė1, Roma Bartkevičiūtė1

Algimantas Vingras2, Rimantas Stukas2

Respublikinis mitybos centras1, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas2, Vilnius

 

   Lietuvoje 1999 metais parengtos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 11 25 įsakymu Nr. 510 patvirtintos "Rekomenduojamos arba fiziologinės maisto medžiagų ir energijos normos (RPN)". Šiose normose pateikiami kūdikimas, vaikams, paaugliams ir suaugusiems rekomenduojami per parą maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų) ir energijos kiekiai. RPN sveikiems kūdikiams ir vaikams pirmiausia skiriamos mitybos specialistams, pediatrams, bendrosios praktikos gydytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams, sudarantiems fiziologiškai pagrįstus mitybos racionus sviekiems vaikams. Pagal RPN bus analizuojama vaikų ir suaugusiųjų mitybos būklė, rekomenduojama sudaryti valgiaraščius, patiekalų receptūras. Rengiant RPN, atsižvelgta į žmogaus organizmo ypatumus, Lietuvos geografinę padėtį. Jos numatytos tik sveikiems vaikams ir suaugusiems žmonėms. Be to, RPN orientuotas į absoliučios žmonių daugumos energijos ir maisto medžiagų fiziolognius poreikius. RPN parengtos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Šiaurės šalių, Europos Sąjungos, Anglijos, Vokietijos, JAV, Lenkijos, Rusijos ir kai kurių kitų šalių oficialias rekomendacijas dėl paros maisto medžiagų ir energijos normų. Straipsnyje nurodomas parengtų "Rekomenduojamų arba fiziologinių maisto medžiagų ir energijos normų" būtinumas ir jų svarba pavieniams individams arba Lietuvos gyventojų grupėms.

TURINYS

pp. 909-920

Nepageidaujamos reakcijos į maistą

 

Jolanta Kudzytė, Ilona Gluosnienė, Jurgis Bojarskas

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas

 

   Kai kurie žmonės skundžiasi, kad juos kankina nepageidaujamos reakcijos į maistą, bet tik nedaugelis jų iš tikrųjų yra alergiški maistui. Taigi 14-33 proc. žmonių pastebėtos nepageidaujamos reakcijos į maistą, iš jų tik 3-4 proc. vaikų ir 1-2 proc. suaugusiųjų yra tikrai alergiški maistui. Nepageidaujamas reakcijas į maistą Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos nariai suskirstė į toksines ir netoksines, o šias savo ruožtu dar į imunines (alergiją maistui) ir neimunines (maisto netoleravimą). Alergijai maistui būdingi įvairūs simptomai ir sindromai, į procesą įtraukiami įvairūs organai - virškinimo traktas, kvėpavimo takai bei oda ir gleivinės. Dažniausiai alergiai maistui būdingi šių simptomų ir sindromų deriniai. Maisto netoleravimo simptomai yra labai panašūs į alergijos maistui simptomus ir sudaro daugiau kaip 50 proc. visų nepageidaujamų reakcijų. Diagnozuojant nepageidaujamas reakcijas į maistą, reikia atsižvelgi į ryšį tarp suvalgyto maisto ir mėginius su maisto alergenais, kraujyje tirti specifinius IgE, taikyti eliminacinę dietą ir dvigubai aklą placebo kontroliuojamą maisto provokacinį mėginį.

   Atsižvelgiant į tai, ar alerginė reakcija yra ūmi, ar uždelsta, gydymui skiriami antihistamininiai preparatai, serotonino antagonistai ir steroidai (sisteminiai, vietinio poveikio, į nosį, inhaliaciniai), o pastaruoju metu vis dažniau skiriami naujai sukurti vaistai - leukotrienų antagonistai.

TURINYS

pp. 921-931

Genetinių ligų profilaktika

 

Rūta Ušinskienė

Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius

 

   Apie 3 proc. naujagimių turi įgimtų anomalių. Tai svarbiausia perinatalinio mirtingumo ir vaikų negalios priežastis. Prie jų priklauso struktūriniai defektai (pirminiai struktūriniai defektai, deformacijos ir displazijos), chromosomų anomalijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai ir paveldimos ligos. Pirminė, arba tikroji, įgimtų anomalijų profilaktika šiuo metu yra ribota ir gali apsaugoti tik nuo labai mažos dalies įgimtų anomalių. Antrinei profilaktikai taikomi metodai, padedantys sumažinti gimstančiųjų su įgimtomis anomalijomis skaičių. Tretinė profilaktika arba veiksmingas medikamentinis ir chirurginis anksti diagnozuotų anomalijų gydymas padeda koreguoti įgimtus defektus ir apsaugo nuo genetinių ligų nepageidaujamų padarinių. Atsiradus naujų techninių galimybių, įgijus daugiau patirties, gimsta mažiau naujagimių, sergančių genetinėmis ligomis, arba jos vis sėkmingiau gydomis, bet kai kurių gydytojų pažiūra į šių ligų profilaktiką yra dar skeptiška. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai genetinių ligų profilaktikos principai ir metodai, taikomi šiuo metu pasaulyje prekoncepcinei, preimplantacinei, prenatalinei ir postnatalinei įgimtų anomalijų profilaktikai.

TURINYS


  


 

English version

 

 

Atgal

 

 

Žurnalas

 

 

Dokumentai

 

Archyvas

 

Nuorodos

 

 

 

 

Paieška internete:

search.lt

 

Webmaster     

Copyright © 2000 Lithuanian Paediatric Respiratory Society