Vaikų pulmonologija ir alergologija
2000 m. kovas, III tomas, Nr.2 (pp.
790-964)
|
Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa ir jos vykdymas
Vytautas Usonis1, Bronius Morkūnas2, Nerija Kuprevičienė2, Dalia Rokaitė2, Vytautas Bakasėnas2 Vilniaus universiteto Pediatrijos centras1, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras2
Plataus masto imunoprofilaktikos programos yra viena iš svarbiausių užkrečiamųjų ligų kontrolės visuomenėje priemonių. Pirmoji "Lietuvos Respublikos nacionalinė imunoprofilaktikos programa" buvo parengta 1992 metais, vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Šiuo metu patvirtinta nauja programos redakcija 1998-2005 metams. Pateikti šios programos pagrindai, išvardintos institucijos, padedančios ją įgyvendinti. Lietuvoje pasiekti aukšti skiepijimo pagrindinėmis PSO rekomenduojamomis vakcinomis rodikliai. 1999 metais skiepijimo apimtys buvusios: tuberkuliozės vakcina (BCG) - 99,3 proc., hepatito-B - 95,6 proc., difterijos ir stabligės - 93,1 proc., kokliušo - 96,9 proc., raudonukės - 96,8 proc. Taigi skiepais valdomų ligų kontrolė buvo efektyvi, bet Lietuvoje vis dar yra didelis sergamumas tuberkulioze, epideminiu parotitu, raudonuke. Plėtojant minėtąją programą, numatoma pradėti hepatito-B vakcina skiepyti paauglius, o po to visuotinai skiepyti vaikus Hemofilus influenzae-B vakcina. |
|
Kūdikių žindymo skatinimo programa ir jos vykdymo rezultatai
Giedra Levinienė1, Jolanta Kudzytė1, Apolinaras Zaborskis2, Rūta Liesienė2 Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika1, Biomedicininių tyrimų instituto, Socialinės pediatrijos laboratorija2, Kaunas
Norint įvertinti žindymo skatinimo programos vykdymo eigą, žindymo paplitimą, trukmę ir jų dinamiką, prieš diegiant ją - 1994 metais ir po penkerių metų - 1999 metais buvo apklausta nemažai motinų. Per penkerius šios programos metus pagausėjo kūdikius žindančių motinų ir pailgėjo žindymo trukmė. Du kartus padidėjo iki šešių mėnesių amžiaus krūtimi žindomų kūdikių skaičius (nuo 14,2 iki 30,0 proc.). Krūtimi žindomų iki 12 mėnesių amžiaus ir ilgiau kūdikių skaičius padidėjo 17 proc. Akušeriniuose stacionaruose pagerėjo sąlygos žindymui skatinti ir įtvirtinti: dauguma kūdikių (78,3 proc.) buvo pridedami prie krūties primosiomis valandomis po gimdymo, beveik visi kūdikiai (93,2 proc.) buvo kartu su motina. Motinos geriau supažindinamos su kūdikio žindymu. 1999 metais mažiau apklaustųjų motinų, negu 1994 metais, neigiamai įvertino medikų suteiktas žinias apie kūdikio amitinimą, bet tik 25,1 proc. motinų svarbiausių žinių apie žindymą šaltiniu nurodė medikus. |
|
Ankstyva bronchų astmos prevencijos programa
Arūnas Valiulis, Iveta Skurvydienė, Violeta Radžiūnienė, Miglė Klimantavičienė, Jurga Reimerienė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Dvylikoje Europos šalių ir Kanadoje baigta trejų metų klinikinė studija, kurios tikslas - įvertinti ankstyvą ir ilgalaikį atopiško vaiko gydymą antrosios kartos antihistamininiu vaistu cetirizinu - ETAC (angl. Early Treatment of the Atopic Child). Yra žinoma, kad atopiniu dermatitu sergančių kūdikių yra didesnė rizika susirgti bronchine astma. Šios studijos tikslas - nustatyti, ar galima atopiniu dermatitu sergančius kūdikius apsaugoti nuo bronchinės astmos, paskyrus ilgalaikį nepertraukiamą gydymą cetirizu. ETAC studijoje dalyvavo 817 vaikų nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus. Visi vaikai sirgo atopiniu dermatitu. Be to, kiekvieno iš jų buvo nepalanki genetinė anamnezė (bent vienas iš pirmos kartos giminaičių sirgo alergine liga) ir padidėjęs bendras IgE, taip pat specifinių IgE kiekis. Kūdikiai, jau turintys klinikinių bronchų astmos požymių, tyrime nedalyvavo. Studijos rezultati parodė, jog reliatyvi bronchinės astmos rizika buvo didesnė kūdikiams (RR=1,4-1,7), kurių padidėjęs bendras IgE (>30 kU/l) ir specifiniai IgE žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms ir katėms (>0,35 kUA/l). Buvo įrodyta, kad mažų vaikų sensibilizacija žiedadulkėms yra taip pat svarbi bronchų astmai prasidėti kaip ir sensibilizacija namų dulkių erkutėms ir katėms. Sensibilizacija kiaušinio baltymui ir karvės pienui yra ne tiek svarbi, kaip buvo manyta iki šiol. Palyginus gydymo rezultatus su placebo, nuo cetirizino smarkiai sumažėjo bronchų astma tarp vaikų, sensibilizuotų žiedadulkėms (RR=0,5) ir namų dulkių erkutėms (RR=0,6). Šiose pacientų grupėse vienas iš dviejų vaikų išvengė bronchų astmos. ETAC studija patvirtino, kad cetirizinas buvo toks pat saugus kaip ir placebo, paskyrus jį ilgą laiką kūdikiams ir mažiems vaikams. |
|
Moksleivių elgesiniai sveikatos veiksniai ir jų ryšys su šeimų socialine ekonomine padėtimi
Linas Šumskas Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Kaunas
Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatos socialiniams ekonominiams skirtumams tyrinėti iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio. Mūsų uždavinys - išsiaiškinti Lietuvos moksleivių šeimų socialinę bei ekonominę padėtį ir jos įtaką elgesiniams lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniams - rūkymui, nepakankamam fiziniam aktyvumui, alkoholio vartojimui, taip pat nustatyti, kokie šio sveikatos veiksnių pokyčiai įvyko 1994-1998 metais. Straipsnyje analizuojami kai kurie PSO koordinuojamos tarptautinės HBSC (Health Behaviour in School-ages Children) studijos rezultatai. Vienmomentiniai 11, 13 ir 15 metų Lietuvos moksleivių anketiniai gyvensenos ir sveikatos tyrimai buvo atlikti pagal tarptautinės programos protokolą. 1994-1998 metais ištirtos dvi reprezentatyvios Lietuvos moksleivių imtys - atitinkamai 5428 ir 4513 respondentų. Moksleiviai klasėje pildė anonimines anketas, kuriose buvo pateikti klausimai apie jų gyvenseną ir sveikatą, šeimos socialinę ekonominę padėtį. Nustatėme, kad rūkančių moksleivių procentas per ketverius metus labai padidėjo ir tarp berniukų (nuo 11,3 iki 19,8 proc.), ir tarp mergaičių (nuo 3,6 iki 8,5 proc.). Alkoholio vartotojų procentas mažai pakito (nuo 9,4 iki 10,0 proc. tarp berniukų ir nuo 4,2 iki 5,2 proc. tarp mergaičių). Nepkankamo fizinio aktyvumo dažnis tarp mergaičių sumažėjo nuo 42,1 iki 37,8 proc., o tarp berniukų beveik nepakito. Pagerėjo savo pačių sveikatos vertinimas. Buvo nustatyti šie sveikatos rodiklių skirtumai turtingose ir neturtingose šeimose: rūkymo ir alkoholio vartojimo rizika buvo didesnė (skaičiuotas galimybių santykis) turtingesnėse šeimose, o nepakankamo fizinio aktyvumo rizika - neturtingose šeimose. Rengiant ir vykdant ligų profilaktikos ir sveikatos ugdymo programas mokyklose ir šeimose, reikia atsižvelgti į elgesnių sveikatos veiksnių pokyčius bei socialinius ir ekonominius sveikatos veiksnius. |
|
Mokyklos ir šeimos aplinkos ryšys su moksleivių sveikata
Apolinaras Zaborskis, Joana Makari Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Kaunas
Tyrimo tikslas - nustatyti mokyklos ir šeimos įtaką moksleivių sveikatai. Jis atliktas 1998 metais pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos paruoštą anketą "Moksleivių sveikata ir gyvensena". Iš viso apklausta 4513 moksleivių, kurių amžius 11, 13 ir 15 metų. Nustatyta, kad mergaičių savijauta mokykloje buvo geresnė, negu berniukų, bet jos dažniau, negu berniukai, teigė, kad jaučiasi nelabai sveikos ir laimingos. Moksleivių savijauta mokykloje teigiamai koreliavo su jų mokymosi pasiekimais, savo sveikatos ir laimingumo vertinimu. Tėvų pagalba vaikui ir domėjimasis jo mokykliniu gyvenimu teigiamai koreliavo su vaiko savijauta. Tačiau dideli tėvų reikalavimai vaikui turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos ir laimingumo savivertei. |
|
Vaikų šlapimo organų infekcijos pirminė ir antrinė profilaktika
Petras Kaltenis Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnyje pateikiama literatūros apžvalga ir savų duomenų apie vaikų sergamumą šlapimo organų infekcija (ŠOI), jos etiologiją, dažniausius veiksnius, sudarančius sąlygas susirgti ir ligai kartotis. Nuo šiuo veiksnių priklauso pirminės ir antrinės profilaktikos priemonės. Iš pirminės profilaktikos priemonių minėtinos natūralus kūdikio maitnimas, asmens higiena ir žarnyno funkcijos reguliavimas. pagrindinė antrinės profilaktikos priemonė - ilgas antirecidyvinis gydymas mažomis antimikrobinių vaistų dozėmis. Iš jų dažniausiai vartojami nitrofuranai ir trimetoprimas arba jo derinys su sulfametoksazoliu. Kuriami ir vakcininiai preparatai, bet jie kol kas nepakankamai veiksmingi. |
|
Reye sindromą imituojantys paveldimi riebalų rūgščių oksidacijos defektai
Birutė Skerlienė Vilniaus Universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnyje pateikiama nauja paveldimų metabolinių ligų grupė - reibalų rūgščių oksidacijos defektai, kuriems būdingas interkurentinių infekcijų ir badavimo (ilgų pertraukų tarp valgymų) sukeltos metabolinės krizės su Reye sindromą imituojančiais klinikiniais ir laboratoriniais požymiais: mieguistumas, koma, hepatomegalija, padidėjęs transaminazių aktyvumas, hipoglikemija, hiperamonemija, vidaus organų riebalinė infiltracija. Dėl šių defektų esti didelis sergamumas ir mirtingumas, todėl labai svarbu juos anksti diagnozuoti. Pirmieji kraujo ir šlapimo mėginiai, paimti intensyvios terapijos skyriuje dar prieš gydymą gliukoze ir parodę hipoketoninę hipoglikemiją, turi būti išsaugoti organinių rūgščių ir karnitinio tyrimui. Ūmių arba lėtinių miopatijų ir kardiomiopatijų atvejais tap pat būtinas karnitinio tyrimas. Teisinga diagnozė padėtų anksti pradėti gydymą ir būtų galima išvengti recidyvų. Lietuvoje nesenai diagnozuoti pirmieji šių ligų atvejai. |
|
Mažakraujystės dėl geležies stokos profilaktika kūdikiams ir mažiems vaikams
Jovilė Vingraitė Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Straipsnyje aiškinama, jog labai svarbu apsaugoti kūdikius ir mažus vaikus nuo mažakraujystės, atsirandančios dėl geležies stokos, nes, esant mažakraujystei organizme atsiranda pokyčių, taip pat esti ilgalaikės jos pasekmės. Svarbiausi neigiami pokyčiai kūdikiamas ir mažiems vaikams - tai sulėtėjęs augimas ir sulėtėjusi psichomotorinė raida, susilpnėjęs ląstelinis imunitetas. Mažakraujystės dėl geležies stokos profilaktikos principai yra šie: reikia užtikrinti pakankamas naujagimiui geležies atsargas (motinos mažakraujystės, neišnešiotumo profilaktika); skatinti motinas žindyti; laiku pradėti maitinti papildomu maistu (maždaug 6 mėnesių amžiaus); pirmenybę teikti maistui, kuriame yra geležies rezorbciją skatinančių medžiagų (mėsos faktoriaus, vitamino C ir kitų rūgščių); riboti maisto produktus, kuriuose yra daug geležies rezorbiciją slopinančių medžiagų (fitinų, polifenolų, oksalo rūgšies ir kt.); neduoti karvės pieno pirmaisiais gyvenimo metais, vėliau jo kiekį apriboti iki 500 ml per parą; maiste turi netrūkti vitamino A. Be to, strapsnyje aptarta neigiamas geležies pertekliaus poveikis, mažakraujystės dėl geležies stokos diagnostikos kriterijai kūdikiams ir mažiems vaikams. |
|
BCG: istorija, dabartis ir perspektyvos
Elena Sučilienė1, Danutė Jadzevičienė2, Arūnas Valiulis2 Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė1, Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika2, Vilnius
Sergamumas tuberkulioze yra problema besivystančiose ir pramoninėse šalyse. Vienintelė preištuberkuliozinė vakcina, BCG, nuo 1921 metų iki šiol tebenaudojama apsaugai nuo tuberkuliozės. Įdomi ir pamokanti šios vakcinos, pavadintos jos kūrėjų prancūzų mokslininkų Albert Calmette ir Camille Guerin vardu, istorija. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą šios vakcinos efektyvumą. Labiausiai ji apsaugo vaikus nuo miliarinės plaučių tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Lietuvoje šiuo metu BCG vakcinuojami naujagimiai ir revakcinuojami 6-7 metų vaikai. Plintant ŽIV ir vaistams atspariai tuberkuliozei, reikalingos naujų prieštuberkuliozinių vakcinų paieškos. Pastaruoju metu esama hipotezių, kad BCG apsaugo ir nuo kitų infekcijų, alergijų, ji sėkmingai gali būti naudojama navikinėms ligoms gydyti. |
|
Imunostimuliatoriai pediatrijoje
Aldona Rainytė Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnyje pateikiami istoriniai duomenys apie vartotus senovės medicinoje gamtinius imunostimuliatorius ir šiuolaikinių imunostimuliatorių sukūrimą. Trumpai apibūdinamos Lietuvoje vartojamų imunostimuliatorių grupės, pagrindinių preparatų veikmo mechanizmai, vartojimo indikacijos ir trukmė. |
|
Ankstyvas vaikų dantų ėduonis
Simona Milčiuvienė, Vilija Vaitkevičienė, Eglė Slabšinskienė Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Ištyrus 260 trejų metų amžiaus vaikų burnos būklę Kaune ir Šiauliuose, nustatyta, kad dantų ėduonis Kaune paplitęs tarp 42,3 proc. vaikų, o intensyvumas kpi-d sudaro 1,67±0,22, o Šiauliuose - tarp 29,6 proc. vaikų (p<0,02). Paviršių indeksas kpi-p atitinkamai Kaune 2,14±0,4, o tarp Šiaulių trimečių vaikų - 0,82±0,11. Burnos higienos būklė geresnė Šiauliuose. Kauno vaikų PLI (burnos higieninis indeksas) buvo 1,84±0,32, o Šiaulių vaikų - 1,23±0,32. Vaikų "buteliuko" ėduonis nustatytas 6 proc. apžiūrėtų vaikų. |
|
Anticholinerginių broncholitikų vartojimas vaikams
Miglė Klimantavičienė, Jonas Sadauskas, Arūnas Valiulis Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Ipratropiumo bromidas - vienas svarbiausių vaistų, skirtų suaugusiųjų lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti. Šis preparatas sėkmingai vartojamas jau daugelį metų ir vaikams. Ipratropiumo bromidas - ketvirtinio amonio anticholinerginis broncholitikas, mažiausiai absorbuojamas per kraujo-kvėpavimo takų barjerą. Dėl to ipratropiumo bromidas gerai toleruojamas ir beveik nesukelia atropinui būdingų šalutinių reiškinių - burnos džiuvimo, bronchų sekrecijos slopinimo. Varojant kartu su ß2 - adrenoreceptorių agonistais, ipratropiumo bromidas užtikrina geresnę bronchodilataciją, negu vartojamas atskirai. Keletas studijų įrodė, kad jis yra efektyvus kūdikių bronchopulmoninei displazijai ir periodiniam kūdikių švokštimui gydyti. Jeigu bronchinė astma sukelta fizinio krūvio, tai ipratropiumo bromidas apsaugo nuo priepuolio arba sumažina švokšitmą po krūvio. Derinyje su ß2 - adrenomimetikais ipratropiumo bromidu gali būti sėkmingai gydoma tiek stabili, tiek ūmi vyresnių vaikų astma. |
|
Saugi vaiko aplinka
Birutė Čijunskienė Klaipėdos miesto Pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėda
Darbo tikslas - nustatyti pagrindines kūdikių ir vaikų iki 16 metų amžiaus mirčių dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų priežastis ir pasiūlyti prevencines priemones, kad būtų sukurta saugi vaiko aplinka Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Retrospektyviai buvo išanalizuoti 207 mirties dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų 1994-1998 metais ir 1999 metais tyrimo aktai. Nustatyta, kad pagrindinės mirčių priežastys buvo skendimas (38 proc.) ir autotraumos (24 proc.). Daugiau kaip 50 proc. vaikų žuvo gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Žuvo 136 berniukai (66 proc.) ir 71 mergaitė (34 proc.). 35 proc. traumų ir nelaimingų atsitikimų įvyko gamtoje, 20 proc. - gatvėje, 20 proc. - namuose, 9 proc. - kieme, 16 proc. - kitur. |
|
Bendruomenėje įgytos vaikų mikoplazminės pneumonijos gydymas geriamu klaritromicinu
Ramunė Mykolaitienė1, Aldona Rainytė1, Petas Stakėnas2 Vilniaus universitetinės ligoninės Pediatrijos centras1, Biotechnologijos institutas2, Vilnius
Straipsnyje supažindinama su vaikų, sergančių mikoplazmine pneumonija gydymo klaritromicinu rezultatais. Mikoplazminė pneumonija rentgenologiškai ir laboratoriškai diagnozuota 26 vaikams. Ligoniai gydyti septynias dienas geriamu klaritromicinu po 15 mg/kg per parą, padalijus dozę į dvi dalis. Vaikų mikoplazminės pneumonijos gydymas klaritromicinu buvo efektyvus 96 proc. atvejų. Lengvi šalutiniai reiškiniai buvo 8 proc. ligonių. Tyrimo rezultatai rodo, kad klaritromicinas efektyvus Mycoplasma pneumoniae sukeltam plaučių uždegimui gydyti ir yra gerai toleruojamas. |
|
Racionali vaikų mityba
Vaidotas Urbonas Vilniaus universitetinės ligoninės Pediatrijos centras, Vilnius
Ligų profilaktika prasideda žmogui dar negimus. Vaikui apsisaugoti nuo ligų labai svarbu mityba. Tačiau ji namažiau svarbi, kad žmogus būtų sveikas ir ilgai gyventų. Šiame straipsnyje apžvelgiami kai kurie mitybos veiksniai, turintys įtakos žmogui susirgti lėtinėmis ligomis. |
|
Sveikiems kūdikiams ir vaikams rekomenduojamos paros energijos ir maisto medžiagų normos
Kamelija Kadziauskienė1, Roma Bartkevičiūtė1, Algimantas Vingras2, Rimantas Stukas2 Respublikinis mitybos centras1, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas2, Vilnius
Lietuvoje 1999 metais parengtos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 11 25 įsakymu Nr. 510 patvirtintos "Rekomenduojamos arba fiziologinės maisto medžiagų ir energijos normos (RPN)". Šiose normose pateikiami kūdikimas, vaikams, paaugliams ir suaugusiems rekomenduojami per parą maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų) ir energijos kiekiai. RPN sveikiems kūdikiams ir vaikams pirmiausia skiriamos mitybos specialistams, pediatrams, bendrosios praktikos gydytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams, sudarantiems fiziologiškai pagrįstus mitybos racionus sviekiems vaikams. Pagal RPN bus analizuojama vaikų ir suaugusiųjų mitybos būklė, rekomenduojama sudaryti valgiaraščius, patiekalų receptūras. Rengiant RPN, atsižvelgta į žmogaus organizmo ypatumus, Lietuvos geografinę padėtį. Jos numatytos tik sveikiems vaikams ir suaugusiems žmonėms. Be to, RPN orientuotas į absoliučios žmonių daugumos energijos ir maisto medžiagų fiziolognius poreikius. RPN parengtos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Šiaurės šalių, Europos Sąjungos, Anglijos, Vokietijos, JAV, Lenkijos, Rusijos ir kai kurių kitų šalių oficialias rekomendacijas dėl paros maisto medžiagų ir energijos normų. Straipsnyje nurodomas parengtų "Rekomenduojamų arba fiziologinių maisto medžiagų ir energijos normų" būtinumas ir jų svarba pavieniams individams arba Lietuvos gyventojų grupėms. |
|
Nepageidaujamos reakcijos į maistą
Jolanta Kudzytė, Ilona Gluosnienė, Jurgis Bojarskas Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Kai kurie žmonės skundžiasi, kad juos kankina nepageidaujamos reakcijos į maistą, bet tik nedaugelis jų iš tikrųjų yra alergiški maistui. Taigi 14-33 proc. žmonių pastebėtos nepageidaujamos reakcijos į maistą, iš jų tik 3-4 proc. vaikų ir 1-2 proc. suaugusiųjų yra tikrai alergiški maistui. Nepageidaujamas reakcijas į maistą Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos nariai suskirstė į toksines ir netoksines, o šias savo ruožtu dar į imunines (alergiją maistui) ir neimunines (maisto netoleravimą). Alergijai maistui būdingi įvairūs simptomai ir sindromai, į procesą įtraukiami įvairūs organai - virškinimo traktas, kvėpavimo takai bei oda ir gleivinės. Dažniausiai alergiai maistui būdingi šių simptomų ir sindromų deriniai. Maisto netoleravimo simptomai yra labai panašūs į alergijos maistui simptomus ir sudaro daugiau kaip 50 proc. visų nepageidaujamų reakcijų. Diagnozuojant nepageidaujamas reakcijas į maistą, reikia atsižvelgi į ryšį tarp suvalgyto maisto ir mėginius su maisto alergenais, kraujyje tirti specifinius IgE, taikyti eliminacinę dietą ir dvigubai aklą placebo kontroliuojamą maisto provokacinį mėginį. Atsižvelgiant į tai, ar alerginė reakcija yra ūmi, ar uždelsta, gydymui skiriami antihistamininiai preparatai, serotonino antagonistai ir steroidai (sisteminiai, vietinio poveikio, į nosį, inhaliaciniai), o pastaruoju metu vis dažniau skiriami naujai sukurti vaistai - leukotrienų antagonistai. |
|
Genetinių ligų profilaktika
Rūta Ušinskienė Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Apie 3 proc. naujagimių turi įgimtų anomalių. Tai svarbiausia perinatalinio mirtingumo ir vaikų negalios priežastis. Prie jų priklauso struktūriniai defektai (pirminiai struktūriniai defektai, deformacijos ir displazijos), chromosomų anomalijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai ir paveldimos ligos. Pirminė, arba tikroji, įgimtų anomalijų profilaktika šiuo metu yra ribota ir gali apsaugoti tik nuo labai mažos dalies įgimtų anomalių. Antrinei profilaktikai taikomi metodai, padedantys sumažinti gimstančiųjų su įgimtomis anomalijomis skaičių. Tretinė profilaktika arba veiksmingas medikamentinis ir chirurginis anksti diagnozuotų anomalijų gydymas padeda koreguoti įgimtus defektus ir apsaugo nuo genetinių ligų nepageidaujamų padarinių. Atsiradus naujų techninių galimybių, įgijus daugiau patirties, gimsta mažiau naujagimių, sergančių genetinėmis ligomis, arba jos vis sėkmingiau gydomis, bet kai kurių gydytojų pažiūra į šių ligų profilaktiką yra dar skeptiška. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai genetinių ligų profilaktikos principai ir metodai, taikomi šiuo metu pasaulyje prekoncepcinei, preimplantacinei, prenatalinei ir postnatalinei įgimtų anomalijų profilaktikai. |
|
Paieška internete:
|
