|
Vaikų pulmonologija ir alergologija
2000 m. rugsėjis, III tomas, Nr.3 (pp. 965-1068) |
Informacija
autoriams |
|
Turinys:
Arūnas
Valiulis, Saulius Ročka, Rima Sabalienė. Bronchų astmos, alerginio
rinito ir atopinio dermatito paplitimas tarp Lietuvos miestuose ir kaimo
vietovėse gyvenančių vaikų
Laimutė
Vaidelienė, Jurgis Bojarskas, Jolanta Kudzytė, Johanes Forster.
Vaikų alergijos požymių atsiradimo ypatumai
Nils E.
Eriksson, Chrsitan Möller, Ljudmilla Rudala, Jan Å. Wihl, Marius Zolubas.
Atopiškų žmonių, sergančių bronchine astma arba alerginiu rinitu
sensibilizacija remiantis 24 klinikinių Šiaurės Europoje ir Azijoje
duomenimis
Jovilė
Vingraitė. Kūdikių maitinimas ir atopinis dermatitas
James
P. Kemp, Robert J. Dockhorn, Gail G. Shapiro, Ha H. Nguyen, Theodore F.
Reiss,
Beth C. Seidenberg, Barbara Knorr. Montelukastas, vartojamas vieną
kartą per parą, slopina pokrūvį bronchų spazmą 6-14 metų vaikams,
sergantiems astma
Inge
Axelsson. Ūmus vidurinės ausies uždegimas: gydyti ar negydyti?
Irena
Narkevičiūtė, Indrė Tamulienė. Vaikų ūmaus bronchito empirinė
antimikrobinė terapija
Albinas
Naudžiūnas, Angelė Andriuškevičienė, Virginijus Meškinis.
Tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams: Kauno Romainių
tuberkuliozės ligoninės duomenys
Algimantas
Vingras, Jovilė Vingraitė. Vaikų karščiavimas
Kjell
Reichenberg, Anders G. Broberg. Šeimų, auginančių bronchų astma
sergančius vaikus, gyvenimo kokybės įvertinimas
Kjell
Reibhenberg, Anders G.Broberg. Bronchų
astma sergančių 7-9 metų amžiaus vaikų nuo ligos priklausoma gyvenimo
kokybė
Alerginio
rinito diagnostika ir gydymas. Metodinės rekomendacijos
|
|
pp.
967-980
Bronchų
astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas tarp Lietuvos
miestuose ir kaimo vietovėse gyvenančių vaikų
Arūnas
Valiulis1, Saulius Ročka1,
Rima Sabalienė2
Vilniaus
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinka1,
Vilnius
Utenos
apskrities ligoninė2,
Utena
Epidemilologinis bronchų astmos, alerginio rinito
ir atopinio dermatito ISAAC (International Study of Asthma and
Allergies in Childhood) tyrimas atliekamas visame pasaulyje. Šis
tyrimas jau keletą metų plačiai atliekamas ir Lietuvoje. Naudojamtis
ISAAC anketa (klausimynu) 1998-1999 metais Vilniuje (570 000 gyv.),
Utenoje (36 000 gyv.) ir Utenos apskrities kaimo vitovėse apklaustas 7971
vaikas. Buvo tiriami 6-7 ir 13-14 metų amžiaus vaikai. Mūsų darbo
tikslas buvo palyginti bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio
dermatito paplitimą tarp vaikų, gyvenančių didmiestyje, mažesniame
mieste ir kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse tarp 6-7 metų amžiaus vaikų
atopinio dermatito, alerginio rinito ir bronchų astmos paplitimas buvo
statistiškai patikimai mažesnis, palyginus su šių ligų paplitimu
miestuose. Tarp 13-14 metų vaikų bronchų astmos paplitimas kaimo vietovėse
ir miestuose nesiskyrė. Mažesnis 6-7 metų amžiaus vaikų sergamumas
alerginėmis galėtų būti paaiškinamas didesniu kontaktu su nevirusine
infekcija. Tačiau vienodas bronchų astmos paplitimo dažnis tarp vyresnių
vaikų, reikia manyti, yra dėl to, kad anksčiau aprašyti ir mūsų
pastebėti kamo aplinkos prevenciniai mechanizmai neapsaugo nuo
senisbilizacijos respiraciniais alergenais vyresniame amžiuje. Kad būtų
objektyvesnė aplinkos veiksnių įtaka ligų plėtotei, reikangi
tolimesni tyrimai.
TURINYS |
|
pp.
981-990
Vaikų
alergijos požymių atsiradimo ypatumai
Laimutė
Vaidelienė1, Jurgis Bojarskas1,
Jolanta Kudzytė1, Johanes Forster2
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika1,
Kaunas
Freiburgo
universitetinė vaikų ligoninė2,
Freiburgas, Vokietija
Straipsnyje pateikiami vaikų alergijos
tarptautinės profilaktikos programos SPACE dvejų metų darbo rezultatai.
Studijos pradžioje nustatyta, kad 22,6 proc. apklaustų 5-7,5 metų amžiaus
vaikų yra didelė rizika sirgti alerginėmis ligomis, nes bent vienas iš
jų tėvų turi alergijos požymių. Tik 5,6 proc. šiose šeimose augančių
vaikų buvo visiškai nealergiški ir neturėjo jokių nusiskundimų.
Alergiškose šeimose 12,8 proc. vaikų jau sirgo bronchų astma, 8,3
proc. - alerginiu rinitu, 11,9 proc. - egzema. Stebint šiuos vaikus
dvejus metus, išryškėjo visų alerginių ligų dažnėjimo tendencija.
Jų simptomų buvo aptinkama vis dažniau, negu diagnozuota liga. Tačiau
mes pastebėjome ir tai, kad per dvejus metus pagerėjo alerginių ligų
dignostika: jeigu iki 1997 metų astmos diagnozė buvo nustatyta tik 33,3
proc. švokščiančių vaikų, tai 1999 metais - jau 79,4 proc. Studijos
pradžioje intervencijos grupės vaikams išaiškinta buitinė alergija ir
imtasi profilaktikos priemonių. Po dvejų studijos metų pastebėta, kad,
palyginus su kontroline grupe, sumažėjo kai kurių klinikinių simptomų
ir yra patikimai mažesnis sensibilizacijos namų dulkių erkučių ir kačių
alergenams tarp profilaktikos priemones taikiusių vaikų rodiklis.
TURINYS |
|
pp.
991-1004
Atopiškų
žmonių, sergančių bronchine astma arba alerginiu rinitu
sensibilizacija remiantis 24 klinikų Šiaurės Europoje ir Azijoje
duomenimis
Nils
E. Eriksson1, Christian Möller2,
Ljudmilla Raudla3,
Jan
Å. Wihl4, Marius Zolubas5
Halmstado
grafystės ligoninė1, Halmstadas, Švedija;
Norlando universiteto ligoninė2, Umeå,
Švedija; Eksperimentinės medicinos institutas3,
Tallin Estija; Malmö universiteto ligoninė4,
Malmö, Švedija; Klaipėdos jūrininkų ligoninė5,
Klaipėda, Lietuva
Šio tyrimo tikslas - nustatyti sensibilizacijos vabzdžiams (tarakonams
ir uodams trūkliams) dažnį atopiškiems pacientams šiaurės kraštuose
ir ryšius tarp aplinkos veiksnių bei sensibilizacijos inhaliaciniams
alergenams. Ištirta 2113 atopiškų pacientų 24 klinikose. Buvo atlikti
standartizuoti odos mėginiai su 13 alergenų. 550 tiriamųjų kraujo
serume buvo ištirti sIgE prieš 16 inhaliacinių alergenų. Nustatyta,
kad tarakonams jautrūs buvo 19 proc. tiriamųjų, o uodams trūkliams - 9
proc., bet sIgE prieš tarakonų alergenus rasta tik 12 porc. tiriamųjų.
Buvo išsamiai išanalizuotos kryžmonės sensibiliazijos galimybės ir
variantai, aprašyta aplinkos veiksnių įtaka sensibilizacijai prasidėti.
Taigi daroma išvada, kad sensibilizaciją įrodančių tyrimų teigiami
rezultatai nevisuomet rodo to alergeno klinikinę svarbą.
TURINYS
|
|
pp.
1005-1011
Kūdikių
maitinimas ir atopinis dermatitas
Jovilė
Vingraitė
Vilniaus
universiteto Vaikų ligų klinika, Vilnius
Atopinis dermatitas - tai dažniausia atopijos forma kūdikystėje. Jis
priklauso ir nuo atopinio genotipo, ir nuo aplinkos veiksnių. Tyrimo
tikslas - nustatyti maisto įtaką kūdikių sergamumui atopiniu
dermatitu. Tarp ištisus metus stebėtų 154 kūdikių ligos klinika išryškėjo
29 kūdikiams (18,8 proc.). Amžiaus vidurkis, kai kūdikiai susirgo
atopiniu dermatitu - 2,9 mėn. (nuo 0,5 iki 8,5 mėn.). Nustatytas ryškus
teikiamas ryšys tarp atopinio dermatito klinikos išryškėjimo kūdikiui
ir alerginės anamnezės šeimoje (ypač motinos) bei artimųjų giminaičių
(p=0,000005). Tuo metu, kai susirgo, 21 kūdikis (72,4 proc.) buvo dar žindomas,
tik dviem kūdikiams (6,9 proc.) nebuvo duodama papildomų skysčių ir
maisto. Nežiūrint alerginės anamnezės, nebuvo imtasi jokių
profilaktinių priemonių, žindymo trukmė buvo trumpa., kūdikiai anksti
pradėti maitinti įprastais adaptuotais karvės pieno mišiniais, tirštu
maistu. Profilaktinės primonės pradėtos taikyti tik išryškėjus
atopinio dermatito klinikai. Kaip dažniausiai alergizuojantį maistą pusė
motinų nurodė karvės pieną. Trumpiau žindyti ir anksčiau pradėti
maitinti tirštu maistu kūdikiai sirgo labiau išplitusiu atopiniu
dermatitu. Penkiems kūdikiams (17,2 proc.) klinikiniai ligos požymiai išnyko
sulaukus vienerių metų amžiaus ir nebepasikartojo nustojus taikyti
hipoalerginę dietą.
TURINYS |
|
pp.
1012-1021
Montelukastas,
vartojamas vieną kartą per parą, slopina pokrūvinį bronchų spazmą
6-14 metų vaikams, sergantiems astma
James
P.Kemp, Robert J.Dochorn, Gail G.Shapiro, Ha N.Nguyen, Theodore F.Reiss,
Beth C.Seidenberg, Barbara Knorr
Darbo tikslas - ištirti, ar montelukastas, leukotrienų receptorių
antagonistas, slopina pokrūvinį bronchų spazmą 6-14 metų vaikams,
sergantiems astma. Buvo atliktas dvigubai aklas, multicentrinis, dviejų
ciklų kryžminis tyrimas. Ištirti vaikai (n=27), kurių iškvėpto oro tūris
per pirmąją sekundę (FEV1) buvo >
70 proc. būtinojo dydžio ir FEV1 sumažėdavo
> 20 proc. po fizinio krūvio du kartus. Pacientai gaudavo
montelukastą (5 mg kramtomąją tabletę) arba placebo vieną kartą per
parą vakarais, dvi dienas iš eilės kryžminiu būdu (tarp tyrimų
praeidavo ne mažiau kaip keturios dienos). Praėjus 20-24 val. po
paskutiniosios atitinkamo ciklo dozės, buvo atliekami stantartizuoti
fizinio krūvio mėginiai. Buvo vertinama: plotas virš procentinio FEV1
sumažėjimo po krūvio - laiko kreivės (AAC0-60min.),
didžiausias FEV1 sumažėjimas po krūvio
procentais nuo pradinio rodiklio ir laikas, per kurė FEV1
sugrįždavo bent iki 95 proc. pradinio rezultato.
Rezultatai. Montelukastas ryškiai mažina AAC0-60min.
(atitinkamas 265 proc. ir 590 proc. min. po montelukasto ir placebo
vartojimo, p<0,05; gautas paie 59 proc. apsauginis efektas palyginus su
placebo) ir dižiausias FEV1 sumažėjimas
(18 proc. - po montelukasto, 26 proc. - po placebo, p<0,05). Pavartojus
montelukastą, greičiau sugrįždavo FEV1 (atitinkamai 18 min. ir 28 in.
po montelukasto ir placebo, p=0,079).
Išvados. Montelukastas mažina pokrūvinį bronchospazmą 6-14 metų
vaikams, sergantiems astma.
TURINYS |
|
pp.
1022-1032
Ūmus
vidurinės ausies uždegimas: gydyti ar negydyti?
Inge
Axelsson
Vidurio
Švedijos universitetas, Ostersundas, Švedija
Kasdien milijonai ūmiu vidurinės ausies uždegimu (ŪVAU) sergančių
vaikų yra gydomi antibiotikias, nors tokio gydymo privalumai sveikiems
vaikams neįrodyti. net tarp išsivysčiusių šalių yra dideli ir nepaaiškinami
ŪVAU gydymo skirtumai. Atrodo, jog tam nėra jokių racionaliai pagrįstų
priežasčių, o veikiau tai yra tik skirtingo metaliteto ir skirtingos
kultūros padariniai. Jeigu ŪVAU sergantys vaikai JAV būtų gydomi pagal
Olandijoje galiojančias taisykles, tai kasdieną antibiotikus vartotų
net 400 tūkst. vaikų mažiau. Sunkių komplikacijų (mastoidito,
meningito) dažnį reikia atidžiai stebėti, bet neatrodo, kad Olandijoje
tokių kompikacijų užregistruojama daugiau, negu JAV. Be to, nežinoma
ir neustatyta, kiek žuvo ligonių nuo atsparios antibiotikams infekcijos,
atsiradusios dėl pernelyg plataus jų naudojimo gydant ŪVAU. Labiau tikėtina,
kad šis skaičius yra gana didelis, bet jis yra nemažesnis už tą naudą,
kuri gaunama gydant ŪVAU. Dar nepakankamai gerai žinome, kaip reikėtų
gydyti ŪVAU sergančius veikus neturtingose šalyse. Atrodo, kad
agresyvesnė gydymo taktika šiose šalyse duotų daugiau naudos, o išsivysčiusių
šalių gydytojams patariama naudoti mažiau antibiotikų, negu tai
rekomenduoja galiojančios taisyklės.
TURINYS |
|
pp.
1033-1037
Vaikų
ūmaus bronchito empirinė antimikrobinė terapija
Irena
Narkevičiūtė, Indrė Tamulienė
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Mūsų darbo tikslas - įvertinti vaikų, sergančių ūmiu bronchitu,
empirinį antibakterinį gydymą, nustatyti, kokius antibakterinius
vaistus dažniausiai skiria poliklinikos ir ligoninės gydytojai.
Antibakterinis gydymas tris dienas ir ilgiau skirtas 314 (69,8 proc.) iš
450 vaikų. Buvo skirti 23 įvairūs antibakteriniai vaistai. Dažniausiai
antibiotikais buvo gydomi 7-15 metų amžiaus vaikai. Poliklinikoje ir
stacionare dažniausiai buvo skiriami aminopenicilinai (atitinkamai 31,3
ir 30 proc.). Kiti dažnai vartoti antibiotikai poliklinikoje -
cefalosporinai ir gentamicinas, o stacionare - penicilinas ir makrolidai
TURINYS |
|
pp.
1038-1042
Tuberkuliozės
mikobakterijų atsparumas vaistams: Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės
duomenys
Albinas
Naudžiūnas1, Angelė Andriuškevičienė2,
Virginijus Meškinis2
Kauno
medicinos universiteto Pulmonologijos ir ftiziatrijos klinika1,
Kauno
Romainių tuberkuliozės ligoninė2,
Kaunas
Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninėje 1979-1999 metais dėl
tuberkuliozės skreplių pasėliai buvo ištirti 7914 ligonių. Ištyrę
tuberkuliozės mikobakterijų atsparumą prieštuberkulioziniams vaistams,
nustatėme, kad per pastaruosius 20 metų bendras tuberkuliozės
mikobakterijų atsparumas vaistams beveik nepasikeitė ir svyravo nuo 46,9
proc. (1986 m.) iki 85,9 proc. (1982 m.). Didžiausias tuberkuliozės
mikobakterijų atsparumas buvo izoniazidui ir svyravo nuo 33,85 proc.
(1996 m.) iki 67,4 proc. (1986 m.). Labai atsparios tuberkuliozės
mikobakterijos buvo streptomicinui - nuo 58,6 proc. (1991 m.) iki 60,4
porc. (1992 m.) ir rifampicinui - nuo 47,2 proc. (1986 m.) iki 56,7 proc.
(1994 m.). Mažiausią tuberkuliozės mikobakterijų atsparumą nustatėme
etambutoliui - nuo 0,8 proc. (1997 m.) iki 9,3 proc. (1991 m.).
Tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vienam ir dviem vaistams per
pastaruosius 20 metų iš esmės nepakito, bet padidėjo atsparumas trims
preparatams (1981 m. - 1,48 proc., o 1998 m. - 19,4 proc.).
TURINYS |
|
pp.
1043-1052
Vaikų
karščiavimas
Algimantas
Vingras, Jovilė Vingraitė
Vilniaus
universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius
Karščiavimas - tai nespecifinis įvairių ligų simptomas, dėl kurio dažniausiai
tėvai kreipiasi į gydytoją. Normali kūno temperatūra, matuojama pažastyje,
yra 36,5-37,00C. Karščiavimas yra
savita organizmo savisaugos reakcija. Ji skatina organizmą kovai su
infekcija ir uždegimu, nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Karščiavimas
skiriams nuo hipertermijos, t.y. organizmo perkaitimo. Organizmas
perkaista tuomet, kai daugiau pagaminama šilumos, negu jos atiduodama
aplinkai. Hipertemija priklauso nuo aplinkos temperatūros. Prieš
pasirenkant gydymo taktiką, infekcinį karščiavimą pirmiausia reikia
atskirti nuo neinfekcinio. Daugiausia rūpesčių sukelia kūdikių ir mažų
vaikų (iki 36 mėnesių amžiaus) karščiavimas, nes jų organizmas dar
ne visuomet sugeba lokalizuoti infekciją. 380C
temperatūra 5-9 proc. kūdikių iki 3 mėnesių amžiaus yra sunkios
bakterinės infekcijos požymis. Pastebėjus karštus paraudusius
skruostus, karštą odą, drebulį (jis nebūdingas mažiems kūdikimas),
šaltas galūnes, tachikardiją ir dažną kvėpavimą, įtariama sunki
ligos eiga. Dažniausiai ūmiai susirgę vaikai karščiuoja ne ilgiau
kaip savaitę, o ligos požymiai ir simptomai yra būdingi infekcijos
labiausiai pakenktai kūno vietai. Jeigu aukšta temperatūra esti 8
dienas ir ilgiau, tai reikia kūdikį kruopščiai ištirti ir gydyti
ligoninėje. Kūdikio (ypač), mažo vaiko paros aktyvumo, t.y. miego,
valgymo ir žaidimo trukmės bei kokybės pokyčiai padeda nustatyti ligos
sunkumą: kuo daugiau ryškesnių pokyčių, tuo sunkesnė būklė.
Skubotai paskyrius simptominį gydymą - antipiretikus, sunkiau nustatyti
karščiavimo priežastį.
TURINYS |
|
p.
1053
Šeimų,
auginančių bronchų astma sergančius vaikus, gyvenimo kokybės įvertinimas
Kjell
Reichenberg, Anders G. Broberg
Šiaurės
šalių visuomenės sveikatos mokykla ir vaikų bei paauglių
psichiatrijos centras, Geteborgas, Švedija
Norint nustatyti, kokią įtaką bronchų astma sergantys vaikai turi tėvų
arba globėjų normaliai veiklai (4 klausimai) ir įvertinti jų susirūpinimą
vaiko liga (9 klausimai), buvo parengta "Bronchų astma sergančių
vaikų tėvų arba glėbėjų gyvenimo kokybei vertinti anketa - (Pediatric
asthma Caregiver's Quality of Life Questionnaire - PACQLQ)" [Juniper
EF., Guyatt GH., Feeny DH., Ferrie PJ, Griffith LE., Townsend M. Measuring
quality of life in the parents on children with asthma. Quality of Life
Research. 1996;5:27-34]. Kiekvienas klausimynas buvo įvertintas nuo 1
(didžiausias įmanomas apribojimas) iki 7 (jokių apribojimų) balų.
Nesenai PACQLQ anketa buvo išversta į švedų kalbą. Šio tyrimo
tikslas - nustatyti ryšį tarp PACQLQ anketos rezultatų, ligos sunkumo
laipsnio, sergančių bronchų astma vaikų gyvenimo kokybės ir socialinių
bei ekonominių veiksnių.
TURINYS |
|
pp.
1054-1055
Bronchų
astma sergančių 7-9 metų amžiaus vaikų nuo ligos priklausoma gyvenimo
kokybė
Kjell
Reichenberg, Anders G.Broberg
Šiaurės
šalių visuomenės sveikatos mokykla ir vaikų bei paauglių
psicheatrijos centras, Geteborgas, Švedija
Bronchų astma sergančių vaikų tėvų arba globėjų gyvenimo kokybei
nustatyti anketa (Pediatric asthma Garegiver's Quality of Life
Questionnaire - PACQLQ)" [Juniper ER., Guyatt GH, Feeny DH., Ferrie
PJ., Griffith LE., Townsend M. Measuring quality of life in the parents of
children with asthma. Quality of Life Research. 1996;5:27-34] buvo išversta
į švedų kalbą. Mes įvertinome šios anketos patikimumą ir ją
pritaikėme nuo ligos priklausomos bronchų astma sergančių vaikų
gyvenimo kokybei nustatyti.
TURINYS |
| |
English
version
|