|
Vaikų pulmonologija ir alergologija
2002 m. balandis, V tomas, Nr. 1-2 (pp.1641-1800) |
Informacija
autoriams |
|
Turinys:
Miglė
Klimantavičienė, Arūnas Valiulis, Remigijus Lapinskas.
Mažų vaikų plaučių funkcijos tyrimas pertraukiamuoju metodu
Ingrida
Pumputienė, Regina Ėmužytė, Regina Firantienė, Kristina Verižnikovienė,
Vytas Tamošiūnas. T ląstelių
funkcinis aktyvumas atopinės ir neatopinės vaikų astmos remisijos metu
Petras
Kaltenis, Jolanta Bernatonienė, Gina Bernatonienė, Einar Hajltested,
Elga Erlendsdottir, Karl Kirstinsson, Asgeir Haraldsson.
Haemophilus influenzae paplitimas vaikų, lankančių lopšelius ir darželius,
nosiaryklėje 1999 ir 2001 metais
Odilija
Rudzevičienė, Irena Narkevičiūtė. Odos lopo mėginio diagnostinė
reikšmė vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu
Aleksandras
Balbierius. Sergančiųjų bronchų astma gyvenimo kokybė ir
spirometrija
Pranas
Gurskas, Benjaminas Siaurusaitis. Įgimtos stemplės atrezijos
chirurginio gydymo komplikacijos
Stanislovas
Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis. Vaikų čiobreliaukės navikai
Danė
Šlapkauskaitė, Jura Vladas Vaitkevičius, Elena Sučilienė, Vilma
Rasiulienė, Violeta Klugienė. Mokinių jautrumas tuberkulinui ir
infekuotumas tuberkuliozės mikobakterijomis Radviliškio rajone
Virginija
Žilinskaitė. Sepsio terminologija ir diagnostika
Juozapas
Butkus, Daiva Žukauskienė. Vaikų išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimo
raida
IV
tarptautinės astmos konferencijos-mokyklos medžiaga
Andre
Pradalier, Marius Zolubas. Peroralinė imunoterapija - injekcinės
imunoterapijos alternatyva?
Jūratė
Staikūnienė. Alerginių ligų gydymas desloratadinu: nuo
farmakologijos iki klinikinių tyrimų
Andrew
Bush. Vaikų astmos fenotipai
Andrew
Bush. Vaikų astmos kaukės
Andrew
Bush. Gyvybei grėsminga astma: bronchoskopiniai tyrimai
Jurgis
Bojarskas, Rūta Dubakienė, Regina Ėmužytė, Jolanta Kudzytė, Arūnas
Valiulis. Vaikų bronchų astmos diagnostika ir gydymas. Lietuvos
pediatrų, šeimos gydytojų, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos
gydytojų, alergologų ir vaikų pulmonologų susitarimas
Audra
Blažienė, Rūta Dubakienė, Regina Ėmužytė, Juozas Ivaškevičius,
Palmira Leišytė, Rimantas Kėvalas, Vidas Pilvinis, Eduardas Razgauskas,
Arūnas Valiuliis, Virginija Žilinskaitė. Anafilaksija. Lietuvos
alergologų, pulmonologų, pediatrų, šeimos gydytojų, anesteziologų ir
intensyvios terapijos gydytojų susitarimas
|
|
pp.
1649-1656
Mažų
vaikų plaučių funkcijos tyrimas pertraukiamuoju metodu
Miglė
Klimantavičienė1, Arūnas Valiulis2, Remigijus
Lapinskas3
Vilniaus
universitetas1, Vilniaus Universiteto Vaikų ligų klinika,
Vilnius2, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos
fakultetas, Vilnius3
Rint (pertraukiamojo kvėpavimo takų
pasipriešinimo) matavimas - tai neinvazinis metodas, tinkantis mažų
vaikų, nesugebančių tinkamai atlikti forsuoto iškvėpimo manevro, plaučių
funkcijai tirti. Kvėpavimo takų pasipriešinimas natūraliai mažėja
vaikui augant, bet padidėja esant kvėpavimo takų susiaurėjimui (obstrukcijai),
sergant įvairiomis ligomis. Studijos tikslas buvo išmatuoti sveikų 2-7
metų vaikų kvėpavimo takų pasipriešinimą ir nustatyti virusinio
rinito įtaką pasipriešinimui. Rint išmatuotas 270 vaikų, lankančių
ikimokyklinio ugdymo įstaigą (135 berniukai ir 135 mergaitės), iš jų
213 sveikų vaikų ir 57 vaikai, sergantys virusiniu rinitu. Jų amžiaus
vidurkis 4,56±1,14 metų (2-<7 metai). Vidutinė Rint reikšmė statistiškai
patikimai nesiskyrė berniukų ir mergaičių grupėse (0,69 ir 0,71 kPa L-1
s atitinkamai), stipriausia koreliacija nustatyta tarp vidutinės Rint reikšmės ir ūgio; papildymas
amžiaus ir lyties faktoriais nepatikslino priklausomybės. Palyginus
sveikų ir sergančiųjų virusiniu rinitu Rint matavimus (vidutinis rezultatas
gautas 0,690 ir 0,692 kPa L-1 s atitinkamai), nerasta patikimo
skirtumo. Išvada: nustatyta, kad faktorius, geriausiai atspindintis
sveiko individo prognozuojamą pertraukiamojo pasipriešinimo rezultatą,
yra vaiko ūgis. Lytis bei sirgimas virusiniu rinitu nelėmė kvėpavimo
takų pasipiriešinimo šioje amžiaus grupėje.
TURINYS |
|
pp.
1657-1663
T
ląstelių funkcinis aktyvumas atopinės ir neatopinės vaikų astmos
remisijos metu
Ingrida
Pumputienė1, Regina Ėmužytė2, Regina Firantienė2,
Kristina Verižnikovienė3, Vytas Tamošiūnas1
Imunologijos
institutas1, Vilniaus Universiteto Pediatrijos centras2,
VĮ Reabilitacijos centras "Aušveita"3, Vilnius
Pastaraisiais metais tyrinėtojai teigia, kad, sergant astma, kvėpavimo
takuose vystosi nuolatinis uždegimas, kurio požymiai stebimi net kai ir
nėra ligos simptomų. Alerginio uždegimo reguliacijoje pagrindinis
vaidmuo tenka T ląstelėms ir jų išskiriamiems mediatoriams, todėl mūsų
tyrimo tikslas buvo nustatyti atopine ir neatopine astma sergančių vaikų
periferinio kraujo T ląstelių aktyvumą ligos remisijos metu, tiriant T
ląstelių proliferacijos aktyvumą po stimuliacijos in vitro ir
tIL-2R, IL-2 ir IL-4 koncentraciją kraujo serume. Ištyrus 28 atopine
astmą, 14 neatopine astma sergančių ir 13 sveikų vaikų, nustatytas
padidėjęs atopine astma sergančių vaikų T ląstelių proliferacijos
aktyvumas po stimuliacijos fitohemagliutininu in vitro, palyginus
su neatopine astma sergančių ligonių (p<0,05) ir sveikų vaikų
(p<0,001) šių ląstelių proliferacijos aktyvumu. Neatopine astma
sergančių ligonių T ląstelių proliferacinis aktyvumas buvo taip pat
padidėjęs (p<0,01), lyginant su sveikų vaikų T ląstelių
proliferaciniu aktyvumu. Nustatyta padidėjusi tIL-2R koncentracija
atopine astma sergančių vaikų kraujo serume, palyginus su šio
receptoriaus kiekiu sveikų vaikų kraujo serume (p<0,05) įrodo padidėjusį
šių ligonių T ląstelių aktyvumą in vivo ligos remisijos metu.
Th1 ląstelių sekretuojamo IL-2 koncentracija buvo didesnė atopine astma
sergančių ligonių (p<0,05) ir neatopine astma sergančių ligonių
(p<0,05) kraujo serume nei sveikų vaikų kraujo serume. Th2 ląstelių
sekretuojamo IL-4 kiekis atopine ir neatopine astma sergančių vaikų
kraujo serume ligos remisijos metu buvo nepakitusi.
TURINYS |
|
pp.
1664-1671
Haemophilus
influenzae paplitimas vaikų, lankančių
lopšelius-darželius,
nosiaryklėje 1999 ir 2001 metais
Petras
Kaltenis, Jolanta Bernatonienė, Gina Bernatonienė, Einar Hjaltested1,
Helga Erlendsdottir1, Karl Kristinsson1, Asgeri
haraldsson1
Respublikinės
Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos klinika ir
Mikrobiologijos laboratorija, Vilnius; Islandijos universiteto ligoninės
Pediatrijos klinika ir Mikrobiologijos skyrius1, Reikjavikas,
Islandija
Streptococcus pneumoniae, Haemophilus
influenzae, Moraxella catarrhalis yra dažniausi vaikų viršutinių
bei apatinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai. Pradžioje šie
mikroorganizmai kolonizuoja vaikų nosiaryklę. Veikiant daugeliui
nepalankių faktorių, šios bakterijos gali plisti ir sukelti ne tik
vietinį uždegimą (sinusitą, tonzilitą, viduriniosios ausies uždegimą),
bei ir invazinę ligą (pneumoniją, meningitą, sepsį).
1999 ir 2001 m. vienu metu Lietuvoje ir Islandijoje tyrėme, kaip dažnai
minėti kvėpavimo takų ligų sukėlėjai kolonizuoja vaikų, lankančių
lopšelius-darželius, nosiaryklę, koks jų jautrumas dažniausiai
vartojamiems antibiotikams. Šis tyrimas buvo atliekamas 1999 m. ir 2001
m.vasario-kovo mėnesiais. 1999 m. ištyrėme 508 vaikus, o 2001 m. - 516
vaikų, lankančių Vilniaus miesto lopšelius-darželius. Vidutinis tirtų
vaikų amžius 1999 ir 2001 m. buvo panašus (atitinkamai 4,2 ir 4,7 metų).
Berniukų ir mergaičių skaičius 1999 m. buvo beveik vienodas, o 2001 m.
berniukų buvo daugiau (64 proc.).
Tyrėme, ar bandiniuose neauga dažniausi kvėpavimo takų ligų sukėlėjai
- streptococcus pneumonae, Haemophilus influenzae, Moraxella
catarrhalis ir streptococcus pyogenes. Tiriamąją medžiagą
ėmėme pro nosį nuo užpakalinės nosiaryklės sienelės specialiu
vienkartiniu tamponu su transportine terpe. Laboratorijoje bandiniai buvo
sėjami į selektyvias mitybines terpes. Šiame straipsnyje pateikiame H.influenzae
bakterijų tyrimo rezultatus.
Gauti duomenys parodė, kad 1999 m. 68 proc. vaikų nosiaryklė buvo
kolonizuota H.influenzae bakterijų, o 2001 m. - 55 proc. Iš visų
H.influenzae tipų 1999 m. b serotipas nustatytas 7 proc., o 2001
m. 8,7 proc. 1999 m. beta laktamazę gamino 3,5 proc. H.influenzae
padermių, o 2001m. tik 0,7 proc. Minėtais dviem laikotarpiais ištyrėme
ir palyginome H.influenzae mikroorganizmų jautrumą antibiotikams.
Nustatyta, kad tiek 1999 m., tiek 2001 m. didžioji dauguma H.influenzae
padermių buvo jautrios ampicilinui, azitromicinui ir cefuroksimui. Gauti
tyrimo rezultatai parodė, kad 1999 ir 2001 metais bakterijų jautrumas
daugumai antimikrobinių vaistų buvo panašus (išskyrus eritromicinui ir
tetraciklinui).
TURINYS
|
|
pp.
1672-1677
Odos
lopo mėginio diagnostinė reikšmė vaikams, sergantiems atopiniu
dermatitu
Odilija
Rudzevičienė, Irena Narkevičiūtė
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Moksliniai tyrimai parodė, kad atopinis
dermatititas yra susijęs su maisto alergija, ypač mažiems vaikams. Mūsų
darbo tikslas buvo įvertinti odos lopo mėginio reikšmę ankstyvai mažų
vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, maisto alergijos diagnostikai,
palyginti bendrojo IgE kiekį kraujo serume esant teigiamiems odos dūrio
ir lopo mėginiams. Ištyrėme 33 vaikus nuo 2 iki 27 mėn. amžiaus (vidurikis
9,9 mėn.), sergančius atopiniu dermatitu 1-24 mėn. (vidurkis 7,1 mėn.).
Visiems vaikams buvo ištirtas bendrojo IgE kiekis kraujo serume. Odos dūrio
ir lopo mėginius atlikome 33 vaikams su natyviniu karvės pienu, o 28 -
su natyviniais kiaušinio baltymo ir sojos alergenais. Tyrimų rezultatai
parodė, kad dažniau buvo teigiami tik dūrio (bendrojo IgE kiekis
34,6-500 IU/ml, vid. - 308,9), 16 - tik lopo (bendrojo IgE kiekis 4-125 IU/ml,
vid. 30,8), 8 - abu mėginiai (bendrojo IgE kiekis 41-249,6 IU/ml, vid.
133,1), o vidutinio bendrojo IgE kiekio skirtumai šiuose pogrupiuose buvo
statistiškai rekšmingi. Vaikams, sergantimes atopiniu dermatitu, odo
lopo mėginiai su maisto alergenais turi svarbią diagnostinę vertę.
Šį metodą savo klinikinėje praktikoje turėtų plačiau taikyti
Lietuvos alergologai, ypač mažiems vaikams, kuriems yra normalus
bendrojo IgE kiekis kraujo serume ir neigiami odo dėrio mėginiai.
TURINYS |
|
pp.
1678-1681
Sergančiųjų
bronchų astma gyvenimo kokybė ir spirometrija
Aleksandras
Balbieris
Vilniaus
universiteto pulmonologijos ir alergologijos klinika, Vilnius
Buvo ištirti 601 bronchų astma sergantys
pacientai, įvertinant jų gyvenimo kokybę (GK), naudojanš Šv. George
ligoninės pulmonologinę anketą (ŠGPA) bei atliekant standartinę
spiromentriją.
Nustatyti anketos duomenų ryšiai su tirtais spirometrijos rodikliais.
Gautos geros koreliacijos tarp ŠGPA SUMINIO rodiklio ir spirometrijos
rodiklių FEV1/FVC bei FEV1proc.; vidutinės arp
DALYVUMO, VEIKLUMO ir abiejų spirometrijos rodiklių; SIMPTOMAI
nepakankamai koreliavo su tirtais rodikliais.
Pagal ligos SIMPTOMŲ įtaką GK, pacientai savo būklę įvertina kaip
sunkesnę, nei nustatytų medikai, vertindami spirmetrijos duomenis.
GK sutrikimo ryšį su objektyvia būkle geriausiai atspindi SUMINIS
rodiklis.
Funkciniai plaučių tūriai (FVC) su ŠGPA rodikliais nekoreliuoja.
TURINYS |
|
pp.
1682-1687
Įgimtos
steplės atrezijos chirurginio gydymo komplikacijos
Pranas
Gurskas, Benjaminas Siaurusaitis
Respublikinė
Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Vaikų
chirurgijos klinika, Vilnius
Tyrimo tikslas - išanalizuoti įgimtos
stemplės atrezijos chirurginio gydymo komplikacijas, jų priežastis ir
gydymo metodus. 1986-2000 m. Respublikinėje Vilniaus universtetinėje
vaikų ligoninėje operuoti 147 ligniai. 112 naujagimių atlikta pirminė
stepmlės anastomozė, o 14 - vėlyvoji pirminė stemplės anastomozė 2-6
mėn. amžiaus po mechnininio viršutinio stemplės galo bužavimo. Dažniausia
pooperacinė komplikacija buvo anastomozės siūlių nesandarumas, kurio
priežastys - anastomozės siūlių itempimas, ankstyva ekstubacija ir
pakartotinos intubacijos. Vėlesnė komplikacija - stemplės susiaurėjimas
anastomozės vietoje - sėkmingai gydomas bužuojant stemplę.
TURINYS |
|
pp.
1688-1694
Vaikų
čiobrialiaukės navikai
Stanislovas
Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis
Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų
ligoninė, Vilniaus universiteto Vaikų chirurgijos klinika, Vilnius
Ištyrėme
25 vaikų, gydytų dėl čiobrialiaukės (15) ir kitos priekinio tarpuplaučio
patologijos klinikinius požymius, diagnostikos metodų tikslumą,
operacinio gydymo metodus bei navikų pobūdį. Tyrimo tikslas - nustatyti
šios patologijos diagnostikos ir chirurginio gydymo taktiką. Nustatant
tikslią diagnozę, be šiuolaikinių tyrimų (echoskopijos, KT, MR,
biochiminių tyrimų), rekomenduojame atlikti operacinę biopsiją ar
mediastinotomiją. Pagrindinės indikacijos operacijai - diagnozavus naviką
ar cistą arba įtariant piktybinį naviką.
Ši indikacija labai svarbi, nes 40 proc. ligonių, o 8-16 metų vaikai -
50 proc. buvo diagnozuoti piktybiniai navikai. Retesnės indikacijos - kvėpavimo
takų kompresija, obstrukcija, kvėpavimo nepakankamumas, myasthenia
gravis.
TURINYS |
|
pp.
1695-1699
Mokinių
jautrumas tuberkulinui ir infekuotumas
tuberkuliozės
mikobakterijomis Radviliškio rajone
Danė
Šlapkauskaitė1, Jura Vladas Vaitkevičius1, Elena
Sučilienė2, Vilma Rasiulienė2, Violeta Klugienė2
Šiaulių
universitetas1, Šiauliai; Radviliškio konsultacinė
poliklinika2, Radviliškis
Palygintas
mokinių jautrumas tuberkulinui Radviliškio rajone skirtingomis
epidemiologinėmis sąlygomis 1977 ir 2000 m., kiekybiškai patikimo
skirtumo nerasta. 7-mečių ir paauglių infekuotumas TM atitinkamai 6,5±5,25
ir 14,3±4,7 procento. Tuberkuliozės infekcijos plitimas ir jautrumas
tubekulioze sergančių suaugusiųjų šeimose priklauso nuo mažėjančio
vaikų skaičiaus atvira tuberkulioze sergančių suaugusiųjų šeimose
negu nuo bendro sergamumo tuberkulioze padidėjimo rajone.
TURINYS
|
|
pp.
1700-1708
Sepsio
terminologija ir diagnostika
Virginija
Žilinskaitė
Vilniaus
universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika,
Vilnius
Iki
šiol buvo naudojami įvairūs sepsio apibrėžimai, dėl ko būdavo daug
painiavos. 1991 metais Amerikos krūtinės ląstos gydytojų bei
intensyviosios terapijos draugijų sutarimo konferencijos metu buvo pasiūlyti
nauji terminai apibrėžti ligonio būklę, esant įvairiai infekcinio
proceso stadijai. Tai būtų bakteremija, sepsis, sunkus sepsis, sepsinis
šokas ir dauginis organų disfunkcijos sindromas. Konferencija taip pat
pasiūlė naują terminą - sisteminio uždegimo atsako sindromą (angl. Systemic
Inflammatorų Response Sydrome). Šis sindromas apibūdina uždegiminio
atsako išplitimą, o uždegimo priežastys gali būti labai įvairūs
stimulai - infekcija, pankreatitas, traumos, nudegimai ir kt. Sepsis yra
sisteminis uždegiminis atsakas į infekciją. Nė vienas klinikinis ar
laboratorinis parametras univesaliai neidentifikuoja sepsio. Ne visi
sepsiu sergantys ligoniai serga vienodai: sepsis, sunkus sepsis ir
sepsinis šokas nusako ligos proceso laipsnius, kurie pasireiškia
gyvybinių funkcijų, laboratorinių parametrų, hipoperfuzijos ir organų
funkcijos pokyčių kombinacijomis. Perėjimas nuo sepsio prie sunkaus
sepsio ir sepsinio šoko koreliuoja su didėjančia organų disfunkcija ir
mirtingumu. Nustatyti infekcijos šaltinį diagnozuoti sepsį reikia kiek
galima greičiau, tai leis laiku pradėti adekvatų antibakterinį gydymą
bei chirurgines intervencijas, taip pat nuspėti ligos progresavimą,
organų disfunkciją ir mirtingumą. Ankstyvai sepsio diagnostikai be
klinikinių požymių ir infekcijos židinio nustatymo, didelę reikšmę
turi aktyviosios fazės proteinų, ypač prokalcitonino, kiekio nustatymas
kraujo serume.
TURINYS |
|
pp.
1709-1714
Vaikų
išorinio kvėpavimo ištyrimo raida
Juozapas
Butkus, Daiva Žukauskienė
Vilniaus universiteto Bendrosios terapijo ir
reumatologijos klinika, Respublikinė Vilniaus universitetinės vaikų
ligoninės Vaikų chirurgijos klinika, Vilnius
Darbe
pateikiame sveikų vaikų autentiškas spirogramas, užrašytas SG-IM
spirografu. Supažindiname su spirogramų rodikliais, skaičiavimu bei
reikšme. Palyginame XX a. 7-ojo dešimtmečio spirografinį tyrimą su
dabartiniu ištobulėjusiu ir tapusiu daug paprastesniu, prieinamesniu,
kompiuterizuotu išorinio kvėpavimo funkcjios tyrimu ir vertinimu. Manome,
kad pateiktos spirogramos padės geriau suprasti kompiuterizuotų aparatų
pateikiamą kvėpavimo parametrų esmę.
TURINYS |
|
pp.
1715-1719
Peroralinė
imunoterapija - injekcinės imunoterapijos alternatyva?
Andre
Pradalier1, Marius Zolubas2
Certre
d'Allergie de l'Ouest Parisien, Paryžius, Prancūzija1; Jūrininkų
ligoninė, Klaipėda2
Straipsnyje
analizuojama šiandien egzistuojanti informacija apie santykinai naują
specifinės imunoterapijos būdą - peroralinę imunoterapiją. Nors šio
gydymo mechnizmai nėra iki galo aiškūs, manoma, kad peroralinė
imunoterapija gali būti patogi, o svarbiausia, saugi injekcinės
imunoterapijos alternatyva. Aprašomi atliktų studijų rezultatai, metodo
indikacijos ir perspektyvos
TURINYS |
|
pp.
1720-1727
Alerginių
ligų gydymas desloratadinu: nuo farmakologijos iki klinikinių tyrimų
Jūratė
Staikūnienė
Kauon
medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika, Kaunas
Alerginis
rinitas ir astma, lėtinė idiopatinė dilgėlinė yra ligos, kurių išsivystymui
reikšingas alerginis uždegimas. Histaminas yra svarbus alerginio uždegimo
mediatorius, todėl jau daugelį metų šias ligas gydo H1
receptorių blokatoriais. Išaiškinus alerginio uždegimo kaskados
imunines efektorines ląsteles, mediatorius ir jų patofiziologinį poveikį,
pasikeitė požiūris į šių ligų gydymą. Gydymo taikiniais tampa ne
tik efektorinės uždegimo ląstelės, jų mediatoriai ir receptoriai, bet
ir adhezijos molekulės. Sukurtas naujas antihistamininis vaistas -
desloratadinas, kuris yra stiprus ir selektyvus H1 receptorių
antagonistas, turintis naujų priešalerginių ir priešuždegiminių
savybių, slopinantis daugelį alerginio uždegimo kaskados grandžių. Šis
naujas neslopinantis antihistamininis vaistas rekšmingai sumažina
sezoninio alerginio rinito simptomus, tarp jų nosies užburkimą, kitus
polinozės ir gretutinės astmos požymius, sumažina beta 2 agonistų
poreikį, pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Klinikiniais tyrimais
įrodytas desloratadino efektyvumas, gydant lėtinę idiopatinę dilgėlinę.
Šis vaistas veikė greitai ir ilgai, nepageidaujamų reakcijų nesukėlė
dažniau negu placebas.
TURINYS |
|
pp.
1728-1739
Vaikų
astmos fenotipai
Andrew
Bush
Londono
karališkoji Bromptono ligoninė, Londonas, Didžioji Britanija
Terminu
"astminis sindromas" apibūdinami keletas susirgimų, kuriems būdinga
kosulio, švokštimo ir dusimo kombinacija. Vyresniems vaikams klintama kvėpavimo
takų obstrukcija pasireiškia iškvėpiamos didžiausios oro srovės greičio
kitimu einant laikui ar gydant, didžiausio oro srovės greičio sumažėjimas
fizinio krūvio metu ir teigiamu metacholino mėginiu. Tai lemia keletas būklių,
tokių kaip bronchų reaktyvumas, kvėpavimo takų uždegimas ir to
padarinys - kvėpavimo takų kalibro ar pralaidumo pakitimai. Tai svarbu
ne tik dėl akadeiminių tikslų, bei būtina ir skiriant tinkamą gydymą. Atopiškam
vaikui, turinčiam virusinio kvėpavimo takų susirgimo simptomų,
patofiziologijoje svarbios T ląstelės bei eozinofilų sukeliamas kvėpavimo
takų uždegimas. Tai verčia galvoti, kad būtinas ankstyvas gydymas
inhaliaciniais kortikosteroidais, norint išvengti kvėpavimo takų
remodeliavimosi ir pasiekti optimalų geros plaučių funkcijos laiką.
Neatopiškių kūdikių švokštimo po virusinės infekcijos
patofiziologija yra kitokia. Šiems kūdikiams būdinga pakitusi plaučių
veikla iš karto po gimimo, dar prieš pirmą virusinio švokštimo epizodą,
kai bronchų hiperreaktyvumas ar kvvėpavimo takų uždegimas nėra tipiškas.
Atsakas į inhaliacinius kortikosteroidus labai prastas. Šiuo metu
daugeliui švokščiančių kūdikių neįmanoma prognozuoti, ar liga
vystytis pagal bronchų astmos scenarijų. Gydant pobronchiolitinės
astmos sindromą inhaliaciniais kortikosteroidais taip pat gaunamas blogas
atsakas. Tai galima paaiškinti blogesne kvėpavimo takų veikla prieš
susirgimą, nors ją dar pablogina atopija. Fenotipui specifinis gydymas
taip pat svarbus vyresniems vaikams, tačiau tai aprašyta kitame
straipsnyje. Astma - tai keletas ligų, todėl dėmensys, skirtas
skirtingiems klinikiniams fenotipams, o ne aklas gydymo vadovų, paremtų
didelėmis heterogeninėmis grupėmis, sekimas, gali būti pagrindinis
skiriant racionalų individualų gydymą.
TURINYS |
|
pp.
1740-1753
Vaikų
astmos kaukės
Andrew
Bush
Londono
karališkoji Bromptono ligoninė, Londonas, Didžioji Britanija
Dažniausiai
kosintiems ir/ar švokščiantiems vaikams arba diagnozuojama astma, arba
nustatoma, kad jie yra normalūs, tačiau čia gali slypėti ir kita rimta
liga. Kalbama apie lėtinio plautinio sepsio atvejus, tokius kaip cistinė
fibrozė, įgimtas plaučių ligas, taip pat ir viršutinių kvėpavimo
takų ligas, kvėpavimo takų obstrukciją nenormaliomis kraujagyslėmis,
stemplės ligas ir kai kurias kitas retas būkles. Vaikai turėtų būti
atrinkti tolimesniam tyrimui, remiantis nuodugniai surinka anamneze ir apžiūra.
Svarbus būdingų simptomų rinkinys, ligos pradžio laikas, atsakas į
gydymą. Specifiniai klinikiniai požymiai, į kuriuos rekėtų atkreipti
dėmesį, yra "būgno lazdelės" pirštai, ryški krūtinės ląstos
deformacija, neįprasti auskultaciniai požymiai ir širdies ar sisteminės
ligos požymiai. Tai gali būti papildyta krūtinės ląstos rediografija
ir, jei vaikas pakankamai didelis, paprasčiausiais plaučių funkcijos
testais. Tolimesnių tyrimų reikės tik labai mažai daliai kosinčių ir
švokščiančių vaikų, jie turėtų būti specifiški pagal anamezės
ir tyrimų rezultatus.
TURINYS |
|
pp.
1754-1761
Gyvybei
grėsminga astma: bronchoskopiniai tyrimai
Andrew
Bush
Londono
karališkoji Bromptono ligoninė, Londonas, Didžioji Britanija
Endobronchinė
biopsija - tai saugi procedūra vaikams. Ją nenusižengiant etikos
reikalavimams galima atlikti kaip papildomą procedūrą vaikams
moksliniai tikslais ar tuo metu, kai vaikas intubuotas dėl kitų priežasčių.
Endobronchinės biopsijos metu gaunama vertinga informacija apie bronchų
astmą sukeliančius veiksnius, taip pat ir apie kitas kvėpavimo sistemos
ligas.
TURINYS |
| |
English
version
|