Vaikų pulmonologija ir alergologija
2003 m. balandis, VI tomas, Nr. 1 (2025-2033)
Plaučių ventiliacijos rezervo įvertinimas
Remigijus Voldemaras Nargėla, Artūras Andziulis
VU VšĮ Santariškių klinika, Pulomnologijos klinika
Vilnius
Sergantiesiems plaučių ligomis kvėpavimo sistemos funkciją gali riboti plaučių ventiliacijos galimybių sumažėjimas, todėl plaučių ventiliacijos rezervo nustatymas yra svarbus vertinant plaučių respiracinės funkcijos kokybę. Kasdienės klinikinės praktikos sąlygomis apie potencialų plaučių rezervą sprendžiama iš spirometrijos rodiklių ar fizinio krūvio mėginių rodiklių. Fizinio krūvio mėginių metu ventiliacijos rezervas nustatomas plaučių tūrių ir oro srauto kitimo įvertinimo metodais. Kadangi ramybės metu kvėpavimo rezervo įvertinimas netikslus ar net pavojingas pacientams dėl hiperventiliacijos efekto, šio darbo uždaviniai buvo įvertinti ir palyginti plaučių ventiliacijos rodiklius fizinio krūvio sąlygomis pagal plaučių tūrių ir oro srauto (Johnson-Weisman metodu 1999) kitimus skirtingos charakteristikos kontingentui. Ištirti 42 sportininkai (1999-2001 m.), 19 sveikų asmenų (2000-2001 m.) bei 12 sergančiųjų lengva bronchų astma (2002 m.), visi 18-29 metų amžiaus vyrai. Visiems tirtiesiems buvo atliktas standartinis fizinio krūvio tolerancijos testas. Ergometrinio tyrimo metu funkciniai organizmo rodikliai stebėti ir registruoti bei analizuoti integruota VMAX229-CARDIOSYS sistema. Išorinio kvėpavimo funkcijai įvertinti registruoti ir analizuoti rodikliai, atspindintys funkcinius plaučių tūrius ir oro srauto greičius bronchuose iškvėpimo metu. Plaučių tūrių efektyvumo dinamika vertinta pagal "negyvo oro tarpo" ir kvėpavimo tūrio santykį (VD/VT), kvėpavimo tūrio dalies santykį visoje ventiliacijos apimtyje (VT/VE) ir angliarūgštės išskyrimo efektyvumo rodiklio (VE/VCO2) bei ventiliacijos atitikimo metaboliniam darbo poreikiui rodiklio (VE/VO2) analizės metodu, kaip rekomenduota J.Roca ir kt. (1997). Plaučių ventiliacijos efektyvumo sumažėjimas pagal šiuos rodiklius bei kraujo prisotinimo deguonimi rodiklio (SpO2) mažėjimas daugiau nei 4 proc. ar metabolinio darbo efektyvumo mažėjimas (VO2/W) buvo fizinio krūvio mėginio nutraukimo kriterijais.
Nustatyta, kad sergančiųjų lengva bronchų astma minutinė plaučių ventiliacija maksimalaus deguonies suvartojimo sąlygomis (VE) yra didesnė, negu sportininkų ir sveikų asmenų (95 proc. patikimumo lygmens intervalai yra 108-130 L/min ir 71-90 L/min, skirtumų p<0,05). Didesnę negu sveikų asmenų VE lemia skirtingos priežastys: sportininkams intensyvesnio atlikto darbo nulemtas didesnis metabolinis poreikis, o sergantiems lengva bronchų astma plaučių ventiliacijos efektyvumo sumažėjimas. Visų tiriamųjų fizinį darbingumą šio tyrimo metu ribojo ne plaučių ventiliacija, nes kvėpavimo rezervas išliko.
Nustatyta, kad kvėpavimo rezervo rodiklis, nustatomas pagal maksimalios plaučių ventiliacijos (MVV) išnaudojimo proporciją (BR) neišryškina sportininkų ir sveikų asmenų ventiliacijos skirtumo (43 proc. ir 49 proc., visos MVV, skirtumas statistiškai neįrodomas 95 proc. patikimumo lygmeniu), tačiau yra sumažėjęs sergantiems lengva bronchų astma plaučių ventiliacijos efektyvumo sumažėjimas (21 proc. MVV, skirtumas lyginant su sportininkų ir sveikų asmenų įrodomas 95 proc. patikimumo lygmeniu). Rodiklis nustatomas pagal forsuoto iškvėpimo išnaudojimo proporciją (PFEF) - išryškina skirtumus tarp grupių (nustatytas atletų PFEF 43 proc. visos PEF, dalies sveikų asmenų - 49 proc., o sergančiųjų lengva bronchų astma 36 proc., skirtumas įrodomas 95 proc. patiklumo lygmeniu). Taigi PFEF yra tinkamas rodiklis sportininkų, sveikų asmenų ir sergančiųjų lengva bronchų astma kvėpavimo rezervui vertinti. BR išryškina plaučių ventiliacijos rezervo skirtumus tik esant žymesnei obstrukcijai. Galime manyti, kad PFEF gali parodyti plaučių ventiliacijos rezervo sumažėjimą asmenims turintiems minimalius kvėpavimo takų pažeidimo požymius.
|
Paieška internete:
|
