Vaikų pulmonologija ir alergologija
2007 m. balandis, X tomas, Nr. 1 (3397-3422)
Nauji duomenys apie inhaliuojamųjų steroidų vaidmenį gydant ikimokyklinio amžiaus vaikų švokštimą
Andrew Bush
Didžiosios Britanijos Nacionalinis širdies ir plaučių institutas,
Bromptono karališkoji ligoninė, Londonas, Jungtinė Karalystė
Nors ikimokyklinio amžiaus švokštimo sindromas iki pradedant lankyti mokyklą dažniausiai visiškai praeina, kartais jo simptomai gali užsitęsti ir išlieka visą gyvenimą. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad esama įvairių fenotipų, tačiau šiandien dar neįmanoma tiksliai nuspėti, kuriam fenotipui priklausys dauguma švokščiančių ikimokyklinio amžiaus vaikų. Bronchoalveolinio lavažo tyrimai parodė, kad turintiems simptomų mažesniems vaikams padidėja bendras uždegiminių ląstelių kiekis, o vyresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo takuose vyrauja neutrofilai. Tiriant endobronchinių biopsijų mėginius nustatyta, kad simptominiams kūdikiams dar nėra eozinofilinio uždegimo požymių ir struktūrinių kvėpavimo takų sienelės pokyčių, tačiau esant sunkiam švokštimui jie atsiranda sulaukus trejų metų. Šio amžiaus grupės vaikų gydymo rekomendacijos nepagrįstos įrodymais. Ir dažnai nėra gydoma atsižvelgiant į tikėtiną patologiją ar įvairius simptomus. Vien su virusine infekcija susiję simptomai gali būti gydomi intermituojančiai inhaliuojamaisiais β-2 agonistais arba anticholinerginiais preparatais. Jei poveikio nėra, galima rinktis intermituojantį gydymą geriamaisiais leukotrienų receptorių antagonistais arba labai didelių dozių inhaliuojamųjų kortikosteroidų trumpus kursus. Geriamųjų kortikosteroidų vaidmuo gydant mažų vaikų virusinės kilmės švokštimą yra labai ginčytinas. Profilaktinį gydymą galima paskirti esant lėtiniams protarpiniams (tarp paūmėjimų) simptomams. Pasirinkimas yra geriamieji leukotrienų receptorių antagonistai arba inhaliuojamieji kortikosteroidai, kurie turėtų būti įtraukti į trijų etapų gydymo protokolą, kad be reikalo negydytume vaikų, kuriems simptomai greitai išnyksta. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikų švokštimas ilgainiui dažniausiai išnyksta, todėl gydymas po tam tikro remisijos laikotarpio turėtų būti mažinamas. Deja, nei kortikosteroidai, nei joks kitas šiuo metu galimas gydymas nepakeičia ilgalaikės ikimokyklinio amžiaus švokštimo baigties. Baigiant galima pasakyti, kad gydant ikimokyklinio amžiaus vaikų švokštimą, ypač esant ankstyvai astmai, gydymas kortikosteroidais nėra labai reikšmingas. Tačiau dėl nekritiško astma sergančių vyresnių vaikų ir suaugusiųjų gydymo rekomendacijų taikymo šie vaistai vartojami per gausiai ir per dažnai. Nedelsiant reikalingas geresnis ikimokyklinio amžiaus vaikų švokštimo gydymas.
|
Paieška internete:
|
