|
Vaikų pulmonologija ir alergologija 2008 m. balandis, XI tomas, Nr. 1 (3748-3755)
Genų ir lėtinio uždegimo sąlygotos astmos atsiradimą gali nulemti infekcija Andrew Bush Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Londonas, Didžioji Britanija
Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl daug vaikų, kurių nesunki astmos šeimos anamnezė, suserga bronchų astma. Apatariami naujausi mokslo duomenys apie virusinių infekcijų, genų ir uždegimo sąveiką, lėmusią astmos patogenezę. Vaisiaus kvėpavimo takų vystymąsi, o vėliau ir kvėpavimo takų dydį nulemia genai. Tačiau antenatalinį kvėpavimo takų vystymąsi gali sutrikdyti motinos rūkymas, atopija, nėštumo metu vartoti vaistai bei kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip hipertoninė liga ar cukrinis diabetas. Vienintelis veiksnys, kuris, be jokių abejonių, predisponuoja viruso sukeltus švokštimo simptomus pirmais gyvenimo metais yra antenatalinis kvėpavimo takų spindžio sumažėjimas. Yra įrodymų, kad ankstyva virusinė infekcija gali apsaugoti nuo vėlesnės astmos ligos. Apibendrinus klinikinius ir įvairių tyrimų duomenis, galima sakyti, kad bronchiolitu dažniau serga vaikai, kurie turi tam tikrą genetinį polinkį, juos veikė tam tikri antenataliniai veiksniai. Šie genetiniai ir antenataliniai veiksniai gali nulemti astmos išsivystymą. Vien tik RSV infekcija vaikams be genetinio ir antenatalinio poveikio ryšio astmos nesukelia. Straipsnyje išsamiau aptartos virusinės infekcijos, nes duomenų apie chlamidijų ir mikoplazmų vaidmenį, kad išsivystytų astma ikimokykliniame amžiuje, nepakanka.
|
|
|
Copyright © 2000 Lithuanian Paediatric Respiratory Society |